Tiroiditas
Tiroiditas - tai skydliaukės uždegiminė būklė, galinti laikinai arba ilgam sutrikdyti hormonų gamybą. Ji gali pasireikšti kaklo skausmu, širdies plakimu, nuovargiu, svorio pokyčiais ar visai nepastebimai, todėl svarbu atpažinti požymius ir laiku atlikti tyrimus. Dauguma Tiroiditas formų yra sėkmingai kontroliuojamos, o tinkamas gydymas padeda išvengti ilgalaikių komplikacijų.
Tiroiditas yra būklė, kai skydliaukės audinyje vyksta uždegimas. Skydliaukė - nedidelė drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje - gamina hormonus tiroksiną ir trijodtironiną, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies ritmą, kūno temperatūrą, energijos lygį, žarnyno veiklą, odos būklę, nervų sistemos jautrumą ir daug kitų procesų.
Kai išsivysto Tiroiditas, skydliaukės ląstelės gali būti dirginamos, pažeidžiamos arba laipsniškai ardomos. Dėl to hormonų kiekis kraujyje gali keistis keliais etapais. Kai kuriais atvejais iš pažeistų ląstelių į kraują staiga išsiskiria jau pagaminti hormonai - tuomet atsiranda laikino skydliaukės aktyvumo padidėjimo požymių. Vėliau, kai hormonų atsargos išsenka, gali prasidėti skydliaukės veiklos sulėtėjimas. Kitais atvejais, ypač esant autoimuniniam procesui, liaukos funkcija silpsta palaipsniui ir ilgainiui gali išsivystyti nuolatinis hormonų trūkumas.
Tiroiditas nėra viena vienintelė liga. Tai kelių skirtingų būklių grupė. Dažniausiai minimos formos yra autoimuninis Tiroiditas, poūmis skausmingas Tiroiditas, pogimdyminis Tiroiditas, tylusis Tiroiditas, vaistų sukeltas Tiroiditas ir ūminis infekcinis Tiroiditas. Jos skiriasi priežastimis, eiga, skausmo buvimu, tyrimų rezultatais ir gydymo taktika.
Svarbu suprasti, kad Tiroiditas nebūtinai reiškia vėžį ar neišvengiamą operaciją. Daugeliu atvejų būklė valdoma stebėjimu, vaistais, hormonų pusiausvyros koregavimu ir reguliaria endokrinologo priežiūra.
- Nuovargis, energijos stoka, mieguistumas arba priešingai - neramumas ir vidinė įtampa.
- Kaklo priekinės dalies jautrumas, spaudimo pojūtis ar skausmas, kuris kartais plinta į žandikaulį, ausį ar gerklę.
- Skydliaukės padidėjimas, matomas ar apčiuopiamas gūžys.
- Širdies plakimas, padažnėjęs pulsas, drebulys, prakaitavimas.
- Svorio kitimas be aiškios priežasties.
- Netoleravimas šalčio arba karščio.
- Nuotaikos pokyčiai, dirglumas, prislėgtumas, koncentracijos sunkumai.
- Menstruacijų ciklo pokyčiai, vaisingumo sunkumai.
- Greitesnis širdies plakimas, permušimų jausmas.
- Rankų drebėjimas, nerimas, nemiga.
- Padidėjęs prakaitavimas, karščio netoleravimas.
- Svorio kritimas, nors apetitas išlieka normalus ar padidėja.
- Dažnesnis tuštinimasis.
- Raumenų silpnumas, greitesnis nuovargis fizinio krūvio metu.
- Nuolatinis nuovargis, lėtesnis mąstymas, mieguistumas.
- Svorio didėjimas arba sunkumas jį mažinti.
- Šalčio netoleravimas, vėsios rankos ir pėdos.
- Sausa oda, slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai.
- Vidurių užkietėjimas.
- Lėtesnis pulsas, patinęs veidas, užkimęs balsas.
- Prastesnė nuotaika, depresyvumas, atminties pablogėjimas.
- Gausios ar nereguliarios menstruacijos.
- Staigus kaklo skausmas skydliaukės srityje.
- Skausmas ryjant arba sukant galvą.
- Karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų maudimas.
- Padidėję uždegimo rodikliai kraujo tyrimuose.
- Laikinas širdies plakimas ar nerimas uždegimo pradžioje.
Tiroiditas gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių, todėl gydytojui svarbu nustatyti ne tik tai, kad skydliaukė uždegusi, bet ir kokia yra uždegimo kilmė.
Dažniausia priežastis - autoimuninis procesas. Tokiu atveju imuninė sistema klaidingai atpažįsta skydliaukės audinį kaip svetimą ir pradeda jį pulti. Dėl šio proceso skydliaukė ilgainiui gali gaminti per mažai hormonų. Autoimuninis Tiroiditas dažniau pasireiškia moterims, ypač jei šeimoje yra skydliaukės ligų, pirmojo tipo cukrinio diabeto, celiakijos, reumatoidinio artrito, sisteminių autoimuninių ligų ar kitų imuninės sistemos sutrikimų.
Kita svarbi priežastis - virusinė infekcija. Po persirgto viršutinių kvėpavimo takų uždegimo, gripo tipo ligos ar kitos virusinės infekcijos gali išsivystyti poūmis Tiroiditas. Jis dažnai būna skausmingas, lydimas karščiavimo, bendro negalavimo ir kaklo jautrumo.
Tiroiditas gali pasireikšti ir po gimdymo. Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai keičiasi, o po gimdymo gali laikinai suaktyvėti. Pogimdyminis Tiroiditas dažniau nustatomas moterims, kurios jau turėjo skydliaukės antikūnų, sirgo autoimuninėmis ligomis arba anksčiau patyrė panašią būklę po gimdymo.
Rečiau Tiroiditas sukeliamas bakterinės infekcijos. Tokiu atveju būklė gali būti ūmi ir sunki: pasireiškia aukšta temperatūra, stiprus kaklo skausmas, paraudimas, ryškus bendras silpnumas. Tai reikalauja skubaus gydytojo įvertinimo.
Kai kurie vaistai taip pat gali sukelti Tiroiditas arba pakeisti skydliaukės hormonų pusiausvyrą. Rizika didėja vartojant tam tikrus širdies ritmo sutrikimams gydyti skirtus vaistus, imuninę sistemą veikiančius vaistus, kai kuriuos vėžio gydymo preparatus, ličio preparatus ar po gydymo radioaktyviuoju jodu. Spindulinis gydymas kaklo srityje taip pat gali būti rizikos veiksnys.
Papildomi rizikos veiksniai yra moteriška lytis, vyresnis amžius, šeiminis polinkis, jodo perteklius arba ryškus jo trūkumas, kitos autoimuninės ligos, ankstesnės skydliaukės ligos, neseniai persirgtos infekcijos ir pogimdyminis laikotarpis.
Tiroiditas diagnozuojamas įvertinus nusiskundimus, apžiūrą, kraujo tyrimus ir vaizdinius tyrimus. Pirmas žingsnis dažniausiai yra išsamus pokalbis: kada prasidėjo simptomai, ar skauda kaklą, ar buvo infekcija, nėštumas ar gimdymas, kokie vaistai vartojami, ar šeimoje yra skydliaukės ligų.
Apžiūros metu gydytojas apčiuopia kaklą, vertina skydliaukės dydį, jautrumą, mazgus, limfmazgius, pulsą, odos būklę, rankų drebėjimą, patinimus. Kartais vien iš simptomų galima įtarti, ar vyrauja padidėjusi, ar sumažėjusi skydliaukės hormonų įtaka.
Svarbiausi laboratoriniai tyrimai:
• TSH - pagrindinis skydliaukės funkcijos vertinimo rodiklis. Jis parodo, kaip hipofizė skatina skydliaukę dirbti.
• Laisvas tiroksinas ir laisvas trijodtironinas - padeda nustatyti, ar hormonų kraujyje per daug, per mažai ar jų kiekis normalus.
• Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę ir antikūnai prieš tiroglobuliną - dažnai padeda patvirtinti autoimuninį Tiroiditas.
• Uždegimo rodikliai, tokie kaip C reaktyvusis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis - ypač naudingi įtariant poūmį skausmingą Tiroiditas.
• Bendras kraujo tyrimas - padeda įvertinti infekcijos ar uždegimo požymius.
Skydliaukės ultragarsinis tyrimas yra dažnas ir informatyvus metodas. Juo vertinamas liaukos dydis, struktūra, kraujotaka, uždegiminiai pokyčiai, mazgai ir limfmazgiai. Autoimuninio proceso metu skydliaukė dažnai atrodo nevienalytė, o kai kuriais atvejais sumažėja arba padidėja jos kraujotaka.
Kai diagnozė neaiški, gali būti atliekamas skydliaukės scintigrafinis tyrimas. Jis padeda atskirti, ar padidėję hormonų kiekiai atsirado dėl aktyvios jų gamybos, ar dėl uždegimo metu išsiliejusių hormonų iš pažeistų ląstelių. Tai svarbu, nes gydymas šiais atvejais skiriasi.
Jeigu ultragarsu randamas įtartinas mazgas, gali būti rekomenduojama plonos adatos aspiracinė biopsija. Kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija paprastai nėra pirmo pasirinkimo tyrimai, tačiau gali būti reikalingi, jei įtariamas pūlinys, išplitusi infekcija, didelis gūžys, spaudžiantis kvėpavimo takus, arba kitos kaklo struktūrų problemos.
Diagnozė dažnai nustatoma ne vienu tyrimu, o sudėjus visą vaizdą: simptomus, hormonų pokyčius, uždegimo rodiklius, antikūnus ir ultragarsinį vaizdą.
Tiroiditas gydymas priklauso nuo formos, simptomų stiprumo, hormonų tyrimų ir bendros paciento būklės. Ne visiems žmonėms reikia aktyvaus gydymo iš karto - kai kuriais atvejais pakanka stebėjimo, nes skydliaukės funkcija atsistato savaime.
Jeigu vyrauja skausmas ir uždegimas, dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jie mažina kaklo skausmą, karščiavimą ir bendrą uždegiminę reakciją. Jei skausmas stiprus, uždegimo rodikliai labai padidėję arba įprasti vaistai nepadeda, gydytojas gali trumpam skirti gliukokortikoidų. Šie vaistai veiksmingai slopina uždegimą, tačiau turi būti vartojami tik pagal aiškų gydytojo planą, dozę mažinant palaipsniui.
Kai Tiroiditas pradžioje sukelia širdies plakimą, drebulį, nerimą ar prakaitavimą, gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai. Jie nemažina paties uždegimo, bet padeda suvaldyti nemalonius padidėjusios hormonų įtakos simptomus. Svarbu tai, kad uždegiminės kilmės laikino hormonų padidėjimo atvejais dažnai nereikia vaistų, kurie slopina hormonų gamybą, nes problema yra ne per didelė gamyba, o hormonų išsiskyrimas iš pažeistų ląstelių. Sprendimą visada priima gydytojas, remdamasis tyrimais.
Jeigu išsivysto hormonų trūkumas, gali būti skiriamas levotiroksinas - sintetinis skydliaukės hormonas. Jis padeda atkurti normalią medžiagų apykaitą, sumažinti nuovargį, šalčio netoleravimą, odos sausumą, menstruacijų sutrikimus ir kitus simptomus. Kai kuriems žmonėms gydymas reikalingas tik laikinai, pavyzdžiui, poūmio ar pogimdyminio Tiroiditas metu. Kitiems, ypač sergantiems ilgalaikiu autoimuniniu Tiroiditas, levotiroksino gali reikėti nuolat.
Jeigu Tiroiditas yra bakterinės kilmės, būtini antibiotikai, o susidarius pūliniui gali prireikti chirurginio drenavimo. Tai reta, bet potencialiai pavojinga būklė, todėl delsimas gali būti rizikingas.
Gyvensenos priemonės taip pat svarbios, nors jos nepakeičia medicininio gydymo. Rekomenduojama pakankamai ilsėtis, ypač ūmios ligos metu, palaikyti subalansuotą mitybą, nevartoti didelių jodo dozių be gydytojo nurodymo, atsargiai rinktis maisto papildus, reguliariai tikrinti TSH ir kitus gydytojo paskirtus rodiklius. Jei vartojamas levotiroksinas, jį dažniausiai reikia gerti ryte nevalgius, užgeriant vandeniu, o kalcio, geležies ar kai kuriuos skrandžio rūgštingumą mažinančius preparatus vartoti atskirai, nes jie gali trukdyti vaisto pasisavinimui.
Gydymo tikslas - ne tik normalizuoti tyrimus, bet ir pagerinti savijautą, apsaugoti širdį, nervų sistemą, kaulus, vaisingumą ir bendrą gyvenimo kokybę.
Į gydytoją verta kreiptis, jei jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, širdies plakimą, svorio pokyčius, šalčio ar karščio netoleravimą, rankų drebėjimą, užsitęsusią prastą nuotaiką, menstruacijų sutrikimus arba pastebėjote kaklo priekinės dalies padidėjimą. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei šeimoje yra skydliaukės ligų arba sergate kita autoimunine liga.
Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei atsirado kaklo skausmas skydliaukės srityje, skausmingas rijimas, karščiavimas, stiprus silpnumas ar po neseniai persirgtos infekcijos pradėjo smarkiai plakti širdis. Skubios pagalbos reikia, jei kaklas greitai tinsta, sunku kvėpuoti ar ryti, atsiranda aukšta temperatūra, sumišimas, labai dažnas pulsas, krūtinės skausmas ar alpimas.
Nėštumo metu, planuojant nėštumą ir po gimdymo skydliaukės simptomų nereikėtų ignoruoti. Tinkama hormonų pusiausvyra svarbi ir motinos savijautai, ir vaisiaus raidai. Jei po gimdymo atsiranda ryškus nuovargis, nerimas, širdies plakimas ar depresyvi nuotaika, verta pagalvoti ne tik apie emocinį pervargimą, bet ir apie Tiroiditas galimybę.
Jeigu Tiroiditas jau diagnozuotas, svarbu laikytis kontrolinių tyrimų plano. Net ir pagerėjus savijautai, hormonų pusiausvyra gali keistis, todėl gydytojas gali koreguoti vaistų dozę arba nuspręsti, kada gydymą galima mažinti ar nutraukti.
