Hashimoto tiroiditas
Hashimoto tiroiditas yra dažniausia lėtinio skydliaukės nepakankamumo priežastis, kai imuninė sistema per klaidą puola savo skydliaukės audinį. Liga dažnai vystosi lėtai, todėl pirmieji požymiai gali būti nepastebimi arba priskiriami nuovargiui, stresui, amžiui ar gyvenimo ritmui. Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas Hashimoto tiroiditas dažniausiai leidžia gyventi visavertį, aktyvų gyvenimą.
Hashimoto tiroiditas - tai lėtinis autoimuninis skydliaukės uždegimas. Skydliaukė yra nedidelė drugelio formos liauka kaklo priekyje, gaminanti hormonus tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3). Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, širdies ritmą, energijos lygį, žarnyno veiklą, odos būklę, menstruacijų ciklą ir daugelį kitų organizmo funkcijų.
Sergant Hashimoto tiroiditu imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus, dažniausiai prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO) ir tiroglobuliną (anti-Tg). Šie antikūnai ilgainiui pažeidžia skydliaukės ląsteles. Iš pradžių skydliaukė dar gali pagaminti pakankamai hormonų, todėl tyrimai kartais būna beveik normalūs. Vėliau, kai pažeidimas didėja, hormonų gamyba sumažėja ir išsivysto hipotirozė - skydliaukės nepakankamumas.
Kartais ligos pradžioje dėl uždegimo į kraują trumpam patenka daugiau skydliaukės hormonų. Tuomet gali atsirasti laikini padidėjusios skydliaukės funkcijos požymiai: širdies plakimas, nerimas, prakaitavimas, svorio kritimas. Vis dėlto dažniausia ilgalaikė Hashimoto tiroidito eiga yra palaipsnis skydliaukės funkcijos silpnėjimas.
Hashimoto tiroiditas nėra užkrečiama liga ir nėra susijęs su „blogu“ paciento elgesiu. Tai imuninės sistemos reguliacijos sutrikimas, kurio eigą lemia genetinis polinkis, aplinkos veiksniai ir bendroji sveikatos būklė.
- Nuovargis, mieguistumas, sumažėjusi ištvermė.
- Šalčio netoleravimas, nuolat šąlančios rankos ar kojos.
- Svorio didėjimas arba sunkesnis svorio mažinimas, net jei mityba reikšmingai nepasikeitė.
- Sausa oda, lūžinėjantys nagai, slenkantys ar šiurkštėjantys plaukai.
- Sulėtėjęs mąstymas, sunkesnė koncentracija, užmaršumas.
- Prislėgta nuotaika, emocinis jautrumas, motyvacijos stoka.
- Vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas.
- Sulėtėjęs pulsas, mažesnis fizinio krūvio toleravimas.
- Raumenų skausmai, sąstingis, mėšlungis.
- Sąnarių maudimas ar tinimo pojūtis.
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
- Padidėjusi skydliaukė, dar vadinama gūžiu.
- Spaudimo ar gumulo pojūtis kakle.
- Užkimimas arba diskomfortas ryjant, ypač jei skydliaukė padidėjusi.
- Kartais skydliaukė gali būti jautri, nors skausmas nėra būdingiausias požymis.
- Nereguliarios, gausios ar skausmingesnės mėnesinės.
- Sunkesnis pastojimas.
- Didesnė persileidimo ar nėštumo komplikacijų rizika, jei hipotirozė negydoma.
- Po gimdymo gali paūmėti autoimuninis skydliaukės uždegimas.
Tiksli priežastis, kodėl imuninė sistema pradeda pulti skydliaukę, nėra viena. Dažniausiai Hashimoto tiroiditas išsivysto dėl kelių veiksnių derinio.
Svarbiausias rizikos veiksnys yra genetinis polinkis. Jei šeimoje yra sergančiųjų Hashimoto tiroiditu, Greivso liga, 1 tipo cukriniu diabetu, celiakija, reumatoidiniu artritu, vitiligu ar kitomis autoimuninėmis ligomis, rizika padidėja. Tai nereiškia, kad liga būtinai išsivystys, tačiau imuninė sistema gali būti jautresnė.
Lytis taip pat svarbi: moterys Hashimoto tiroiditu serga kelis kartus dažniau nei vyrai. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau nustatoma vidutinio amžiaus žmonėms, taip pat po nėštumo ar hormoninių pokyčių laikotarpiais.
Įtakos gali turėti jodo pusiausvyra. Jodas būtinas skydliaukės hormonų gamybai, tačiau labai dideli jodo kiekiai kai kuriems žmonėms gali paskatinti autoimuninį procesą. Todėl nereikėtų savarankiškai vartoti didelių jodo dozių, ypač jei jau nustatyti skydliaukės antikūnai.
Kiti galimi veiksniai: ilgalaikis stresas, kai kurios virusinės infekcijos, rūkymas ar jo metimas tam tikrais atvejais, spindulinė kaklo srities terapija, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, amiodaronas, litis ar imunoterapija. Hashimoto tiroiditas taip pat dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems kitų autoimuninių būklių.
Hashimoto tiroiditas diagnozuojamas įvertinus simptomus, apžiūrą ir laboratorinius tyrimus. Gydytojas apčiuopia kaklą, įvertina, ar skydliaukė padidėjusi, mazguota, jautri, taip pat klausia apie šeimos ligas, vartojamus vaistus, nėštumą, svorio pokyčius, širdies plakimą, nuovargį ir menstruacijų ciklą.
Pagrindiniai kraujo tyrimai:
- TTH arba TSH - tireotropinis hormonas. Tai jautriausias tyrimas skydliaukės funkcijai įvertinti. Padidėjęs TSH dažniausiai rodo, kad skydliaukė gamina per mažai hormonų.
- Laisvas T4 - padeda nustatyti, ar hipotirozė jau ryški, ar dar subklinikinė.
- Kartais tiriamas laisvas T3, ypač jei simptomai ar būklė neaiškūs.
- Anti-TPO antikūnai - dažniausiai padidėję sergant Hashimoto tiroiditu.
- Anti-Tg antikūnai - gali papildyti diagnozę, nors ne visada būtini.
Skydliaukės echoskopija atliekama, kai skydliaukė padidėjusi, apčiuopiami mazgai, yra spaudimo pojūtis kakle arba reikia patikslinti audinio struktūrą. Sergant Hashimoto tiroiditu echoskopijoje dažnai matomas nevienalytis, sumažėjusio echogeniškumo skydliaukės audinys. Jei aptinkami įtartini mazgai, gali būti rekomenduojama plonos adatos aspiracinė biopsija.
Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija Hashimoto tiroiditui diagnozuoti paprastai nereikalingos. Jos gali būti svarstomos tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, esant dideliam gūžiui, kvėpavimo ar rijimo sutrikimams, kai reikia įvertinti kaklo ir krūtinės struktūras.
Gydymas priklauso nuo skydliaukės funkcijos, simptomų, amžiaus, nėštumo planų ir kitų ligų. Pats autoimuninis procesas dažniausiai nėra „išgydomas“ greitu kursu, tačiau jo pasekmė - skydliaukės hormonų trūkumas - veiksmingai koreguojama.
Pagrindinis gydymas, kai nustatoma hipotirozė, yra levotiroksinas - sintetinis T4 hormonas. Jis atstoja tai, ko skydliaukė pagamina per mažai. Vaistas paprastai vartojamas ryte nevalgius, užgeriant vandeniu, o valgyti rekomenduojama po 30-60 minučių. Geležies, kalcio papildai, kai kurie skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai ir maistas gali trukdyti pasisavinti levotiroksiną, todėl dėl vartojimo laiko verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Dozė parenkama individualiai pagal TSH, laisvo T4 rezultatus ir savijautą. Pradėjus gydymą ar pakeitus dozę, tyrimai dažniausiai kartojami po 6-8 savaičių. Kai būklė stabili, kontrolė gali būti atliekama rečiau, pavyzdžiui, kas 6-12 mėnesių.
Jei nustatomi tik antikūnai, bet TSH ir laisvas T4 normalūs, vaistų gali nereikėti. Tokiu atveju rekomenduojama stebėti skydliaukės funkciją, ypač jei atsiranda simptomų, planuojamas nėštumas arba yra didelis antikūnų kiekis.
Gyvensena taip pat svarbi, nors ji nepakeičia hormonų terapijos, kai jos reikia. Rekomenduojama visavertė mityba, pakankamas baltymų kiekis, reguliarus fizinis aktyvumas, miego režimas, streso valdymas. Seleno papildai kai kuriems žmonėms gali sumažinti antikūnų kiekį, tačiau juos reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelės dozės gali būti žalingos. Jei įtariama celiakija, vitamino D, B12 ar geležies trūkumas, verta atlikti tikslinius tyrimus.
Chirurginis gydymas Hashimoto tiroiditui taikomas retai. Jis svarstomas, jei labai padidėjusi skydliaukė spaudžia kvėpavimo takus ar stemplę, jei yra įtartinų mazgų arba patvirtinamas navikas.
Į šeimos gydytoją ar endokrinologą verta kreiptis, jei kelias savaites ar mėnesius vargina nepaaiškinamas nuovargis, šalčio netoleravimas, svorio didėjimas, vidurių užkietėjimas, plaukų slinkimas, sausa oda, prislėgta nuotaika ar menstruacijų pokyčiai. Taip pat rekomenduojama pasitikrinti, jei šeimoje yra autoimuninių skydliaukės ligų.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda ryškus kaklo tinimas, sunku ryti ar kvėpuoti, staiga užkimsta balsas, jaučiate stiprų širdies plakimą, alpimą, krūtinės skausmą ar ryškų silpnumą. Nors tai nebūtinai reiškia pavojingą būklę, tokius simptomus reikia įvertinti nedelsiant.
Nėštumą planuojančioms, nėščiosioms ir neseniai pagimdžiusioms moterims skydliaukės funkciją svarbu vertinti ypač atidžiai. Net nedidelė hipotirozė nėštumo metu gali turėti reikšmės vaisiaus raidai ir nėštumo eigai, todėl gydymo tikslai šiuo laikotarpiu yra griežtesni.
Jei jau vartojate levotiroksiną, kreipkitės, jei savijauta blogėja, praleidote daug dozių, pradėjote vartoti naujus vaistus ar papildus, smarkiai pasikeitė kūno svoris arba atsirado per didelės dozės požymių: drebulys, nemiga, širdies plakimas, nerimas, prakaitavimas.
