Jodas šlapime

Jodas yra būtinas mikroelementas, reikalingas skydliaukės hormonų sintezei. Jo kiekis šlapime atspindi organizmo jodo suvartojimą ir aprūpinimą. Šis tyrimas dažnai atliekamas vertinant skydliaukės funkciją, nustatant jodo trūkumą ar perteklių.

Funkcija
  • Atspindi jodo suvartojimą per maistą ir papildus
  • Padeda įvertinti skydliaukės hormonų gamybai reikalingą jodo kiekį
Kilmė
  • Jodas patenka į organizmą su maistu (jūros gėrybės, druska) ir papildais
  • Per organus (ypač skydliaukę ir inkstus) jodas pašalinamas su šlapimu
Procedūra
  • Paprastai atliekamas rytinis šlapimo mėginys
  • Išvakarėse nerekomenduojama vartoti jodo papildų ar skydliaukės vaistų be gydytojo nurodymo
  • Mėginys surenkamas į specialų indą ir siunčiamas į laboratoriją
Priežastys
  • Per didelis jodo vartojimas (maisto papildai, joduota druska)
  • Kontrastinių medžiagų su jodu naudojimas (pvz., KT tyrimų metu)
  • Skydliaukės hiperfunkcija (hipertirozė, Graves'o liga)
Priežastys
  • Nepakankamas jodo vartojimas (mažai joduotos druskos, jūros gėrybių)
  • Endeminė struma (skydliaukės padidėjimas dėl jodo trūkumo)
  • Autoimuninės skydliaukės ligos (Hashimoto tiroiditas)
Specialistai
  • Endokrinologas - vertinant skydliaukės funkciją ir jodo būklę
  • Šeimos gydytojas - atrankai dėl jodo trūkumo ar pertekliaus
Dažniausios priežastys
  • Įtariamas jodo trūkumas (nuovargis, svorio pokyčiai, oda)
  • Nėštumo metu (jodo poreikis padidėja)
  • Prieš skydliaukės gydymą ar po jo (stebint jodo kiekį)
Bendra Suaugusiems: 100-199 µg/l (optimali koncentracija pagal PSO)
Vyrams Vyrams: 100-199 µg/l
Moterims Moterims: 100-199 µg/l (nėščiosioms: 150-249 µg/l)

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja