Jodas
Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Šis tyrimas padeda įvertinti jodo kiekį organizme ir diagnozuoti su skydliauke susijusius sutrikimus.
- Jodas yra pagrindinė skydliaukės hormonų - tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) - sudedamoji dalis.
- Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, augimą, vystymąsi ir šilumos gamybą organizme.
- Jodas taip pat svarbus smegenų vystymuisi vaisiaus ir kūdikystės laikotarpiu.
- Pagrindinis jodo šaltinis yra maistas: jūros gėrybės, joduota druska, kiaušiniai, pieno produktai.
- Organizmas jodo pasisavina iš virškinamojo trakto, o perteklius šalinamas su šlapimu.
- Tyrimui atlikti imamas veninis kraujas arba renkamas šlapimo mėginys (dažniausiai rytinis).
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau prieš tyrimą verta nevartoti jodo papildų mažiausiai 24 valandas.
- Gydytojas gali rekomenduoti laikinai nutraukti vaistus, turinčius įtakos skydliaukei.
- Per didelis jodo vartojimas su maisto papildais ar joduota druska.
- Skydliaukės uždegimas (tireoiditas) - pvz., Hashimoto liga pradinėje fazėje.
- Kontrastinės medžiagos su jodu vartojimas (pvz., KT tyrimų metu).
- Kai kurie vaistai, tokie kaip amiodaronas (širdies ritmo sutrikimams gydyti).
- Nervingumas, drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas.
- Svorio kritimas, nemiga, padidėjęs apetitas.
- Nepakankamas jodo suvartojimas su maistu (ypač regionuose, kur dirvožemyje mažai jodo).
- Vegetariška ar veganiška mityba be joduotos druskos.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai, pvz., pirminis hipotireozė (mazgas).
- Nėštumas - padidėjęs jodo poreikis gali sukelti trūkumą.
- Nuovargis, svorio augimas, odos sausumas, plaukų slinkimas.
- Padidėjęs jautrumas šalčiui, konstipacija, depresija.
- Įtarus jodo trūkumą ar perteklių esant skydliaukės sutrikimų simptomams.
- Stebint gydymo nuo skydliaukės ligų efektyvumą.
- Nėštumo metu - profilaktinis patikrinimas dėl padidėjusio poreikio.
- Gyvenant regionuose, kur žinomas jodo trūkumas.
- Endokrinologas
- Šeimos gydytojas
| Bendra | Suaugusiems: 100-199 μg/l (mikrogramų litre) kraujyje. Šlapime norma: 100-300 μg/l. |
|---|---|
| Vyrams | 100-199 μg/l |
| Moterims | 100-199 μg/l |
Ką gali reikšti pakitusi šio tyrimo reikšmė?
Žemiau pateiktos ligos, kurioms esant šio tyrimo rezultatas dažnai skiriasi nuo normos. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų pokytis būdingas.
Jodas padidėja
2Jodas sumažėja
3Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.
Diskusija
Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!