Endeminis gūžys
Endeminis gūžys - tai skydliaukės padidėjimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu jodo trūkumu tam tikrame regione ar populiacijoje. Nors iš pradžių ši būklė gali nesukelti ryškių nusiskundimų, negydoma ji gali paveikti hormonų pusiausvyrą, savijautą, širdies darbą, augimą, vaisingumą ir nėštumo eigą. Laiku įvertinus skydliaukę, dažniausiai galima pasirinkti saugų ir veiksmingą gydymo ar stebėjimo planą.
Endeminis gūžys yra skydliaukės padidėjimas, kuris dažniau nustatomas vietovėse, kur maiste ir vandenyje ilgą laiką trūksta jodo. Skydliaukė - tai kaklo priekyje esanti liauka, gaminanti hormonus tiroksiną ir trijodtironiną. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, širdies ritmą, nervų sistemos veiklą, vaikų augimą ir smegenų brendimą.
Jodas yra būtina skydliaukės hormonų sudedamoji dalis. Kai jo trūksta, skydliaukė negali pagaminti pakankamai hormonų. Tuomet hipofizė, esanti smegenyse, išskiria daugiau tireotropinio hormono, kuris skatina skydliaukę dirbti intensyviau. Dėl nuolatinės stimuliacijos skydliaukės ląstelės didėja ir dauginasi - taip formuojasi gūžys.
Endeminis gūžys gali būti difuzinis, kai padidėja visa skydliaukė, arba mazginis, kai joje susiformuoja vienas ar keli mazgai. Pradžioje hormonų kiekis kraujyje dažnai išlieka normalus, tačiau ilgainiui gali atsirasti hipotirozė, o kai kuriais atvejais - autonomiškai hormonų gaminantys mazgai ir hipertirozė. Didelis gūžys gali spausti aplinkinius audinius: trachėją, stemplę, kraujagysles ar nervus, todėl atsiranda rijimo, kvėpavimo ar balso pokyčių.
- Kaklo priekyje pastebimas ar apčiuopiamas padidėjimas.
- Tempimo, spaudimo ar pilnumo jausmas kakle.
- Diskomfortas dėvint aptemptą apykaklę, šaliką ar kaklo papuošalus.
- Dažnai nėra jokių nusiskundimų, o skydliaukės padidėjimas nustatomas profilaktiškai ar atliekant ultragarsinį tyrimą.
- Nuovargis, mieguistumas, sulėtėjusi reakcija.
- Šalčio netoleravimas, sausa oda, plaukų slinkimas.
- Svorio didėjimas, vidurių užkietėjimas.
- Lėtesnis pulsas, patinimai, užkimęs balsas.
- Menstruacijų sutrikimai, sumažėjęs vaisingumas.
- Vaikams - lėtesnis augimas, mokymosi sunkumai, vystymosi atsilikimo rizika.
- Širdies plakimas, dažnas pulsas, permušimai.
- Nerimas, dirglumas, rankų drebėjimas.
- Prakaitavimas, karščio netoleravimas.
- Svorio mažėjimas nepaisant gero apetito.
- Silpnumas, miego sutrikimai, viduriavimas.
- Vyresniems žmonėms - prieširdžių virpėjimas, dusulys, krūtinės skausmas.
- Sunkesnis rijimas, ypač kieto maisto.
- Dusulys gulint arba fizinio krūvio metu.
- Kosulys be aiškios infekcijos priežasties.
- Užkimimas ar balso pasikeitimas.
- Greitai didėjantis kaklo darinys arba aiški kaklo asimetrija.
Pagrindinė priežastis - lėtinis jodo trūkumas. Jodo kiekis dirvožemyje ir vandenyje nevienodas: kalnuotose, nuo jūros nutolusiose ar lietaus išplaunamose vietovėse jo gali būti mažiau. Jei gyventojai ilgai nevartoja joduotos druskos, jūros žuvų, jūros gėrybių, pieno produktų ar kitų jodo šaltinių, rizika didėja.
Svarbūs ir individualūs veiksniai. Daugiau jodo reikia nėštumo ir žindymo metu, kūdikystėje, vaikystėje ir paauglystėje. Šiais laikotarpiais skydliaukės hormonai ypač svarbūs smegenų ir kūno vystymuisi. Didesnę riziką turi žmonės, kurie laikosi labai ribojančių dietų, nevartoja joduotos druskos, vengia žuvies ir pieno produktų arba turi sutrikusį maisto medžiagų pasisavinimą.
Gūžio formavimąsi gali skatinti ir vadinamosios goitrogeninės medžiagos, jei jų vartojama daug ir kartu trūksta jodo. Jų yra kai kuriuose kryžmažiedžiuose augaluose, pavyzdžiui, kopūstuose, brokoliuose, ropėse, tačiau įprastas šių daržovių vartojimas sveikam žmogui paprastai nėra problema. Riziką taip pat gali didinti šeiminis polinkis, kai kurie vaistai, autoimuninės skydliaukės ligos, rūkymas ir ankstesnės kaklo srities ligos.
Svarbu suprasti, kad endeminis gūžys nėra infekcija ir nėra užkrečiamas. Tai ilgalaikės skydliaukės adaptacijos prie nepakankamo jodo kiekio pasekmė.
Diagnozė pradedama nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia apie gyvenamąją vietą, mitybą, joduotos druskos vartojimą, šeimos ligas, nėštumą, vartojamus vaistus, kaklo spaudimo pojūtį ir skydliaukės hormonų sutrikimo simptomus. Apžiūros metu įvertinamas kaklo padidėjimas, skydliaukės konsistencija, mazgai, limfmazgiai, pulsas, odos būklė ir kiti požymiai.
Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai: tireotropinis hormonas, laisvas tiroksinas, kartais laisvas trijodtironinas. Jei įtariama autoimuninė liga, tiriami antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę, tiroglobuliną ar tireotropinio hormono receptorius. Jodo trūkumui populiacijos lygmeniu vertinti gali būti naudojamas jodo kiekis šlapime, nors vienam žmogui šis tyrimas ne visada tiksliai parodo ilgalaikę būklę.
Skydliaukės ultragarsinis tyrimas yra labai svarbus. Jis parodo skydliaukės tūrį, audinio struktūrą, mazgų skaičių, dydį ir požymius, galinčius kelti įtarimą dėl piktybiškumo. Jei randamas įtartinas mazgas, gali būti atliekama plonos adatos aspiracinė biopsija. Tai procedūra, kai plona adata paimama ląstelių iš mazgo ir jos ištiriamos mikroskopu.
Kai tireotropinis hormonas sumažėjęs ir įtariama, kad mazgas gamina per daug hormonų, gali būti skiriama skydliaukės scintigrafija. Jei gūžys labai didelis, leidžiasi už krūtinkaulio ar sukelia dusulį, gydytojas gali rekomenduoti kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją, kad būtų įvertintas trachėjos, stemplės ir aplinkinių audinių spaudimas.
Gydymas parenkamas individualiai. Atsižvelgiama į žmogaus amžių, gūžio dydį, hormonų tyrimus, mazgų buvimą, simptomus, nėštumą, širdies ligas ir piktybiškumo riziką. Nedidelis endeminis gūžys, kai hormonai normalūs ir nėra įtartinų mazgų, gali būti stebimas reguliariai atliekant kraujo tyrimus ir skydliaukės ultragarsą.
Pagrindinė priemonė - pakankamas jodo vartojimas. Dažniausiai rekomenduojama joduota druska, tačiau jos kiekis turi atitikti bendras sveikos mitybos rekomendacijas, ypač jei žmogus turi aukštą kraujospūdį ar širdies ligų. Jodo galima gauti su jūros žuvimis, jūros gėrybėmis, pieno produktais, kiaušiniais. Nėščiosioms ir žindančioms moterims jodo poreikis didesnis, todėl dėl papildų būtina pasitarti su gydytoju.
Jei nustatoma hipotirozė, skiriamas levotiroksinas - sintetinis skydliaukės hormonas. Jis padeda atkurti hormonų pusiausvyrą, sumažinti simptomus ir kai kuriais atvejais pristabdyti gūžio didėjimą. Dozė parenkama pagal kraujo tyrimus, amžių, svorį, širdies būklę ir kitus veiksnius.
Kai susiformuoja autonomiškai veikiantys mazgai ar hipertirozė, gali būti skiriami antitiroidiniai vaistai, radioaktyviojo jodo terapija arba operacija. Didelis gūžys, kuris spaudžia trachėją ar stemplę, greitai didėja, sukelia kosmetinį diskomfortą arba turi įtartinų mazgų, gali būti gydomas chirurgiškai - pašalinant dalį arba visą skydliaukę. Po visiško skydliaukės pašalinimo paprastai visą gyvenimą vartojamas levotiroksinas.
Savigyda jodo lašais, didelėmis papildų dozėmis ar neaiškios sudėties preparatais gali būti pavojinga. Per didelis jodo kiekis kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti hipertirozę arba pabloginti autoimuninę skydliaukės ligą.
Į šeimos gydytoją ar endokrinologą verta kreiptis, jei pastebėjote kaklo priekinės dalies padidėjimą, naują mazgelį, ilgalaikį spaudimo pojūtį kakle, neaiškų nuovargį, širdies plakimą, svorio pokyčius, šalčio ar karščio netoleravimą. Taip pat rekomenduojama pasitikrinti, jei gyvenate vietovėje, kur dažnas jodo trūkumas, planuojate nėštumą, esate nėščia ar žindote.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei gūžys greitai didėja, atsiranda dusulys, sunku ryti, užkimsta balsas, jaučiamas spaudimas gulint, atsiranda kraujo atkosėjimas arba apčiuopiate kietą, nejudrų mazgą kartu su padidėjusiais kaklo limfmazgiais. Skubi pagalba reikalinga ir tada, kai pasireiškia stiprus širdies plakimas, krūtinės skausmas, alpimas, ryškus silpnumas ar staigus sąmonės sutrikimas.
Ankstyvas ištyrimas padeda atskirti paprastą jodo trūkumo sukeltą skydliaukės padidėjimą nuo kitų ligų ir išvengti komplikacijų. Daugeliu atvejų endeminis gūžys valdomas sėkmingai, ypač kai žmogus reguliariai stebimas ir laikosi gydytojo rekomendacijų.
