Eritrocitų deformuojamumo tyrimas
Eritrocitų deformuojamumo tyrimas yra specializuotas hematologinis tyrimas, leidžiantis įvertinti raudonųjų kraujo ląstelių gebėjimą keisti savo formą pratekant pro siauriausias kraujagysles ir kapiliarus. Šis rodiklis yra itin svarbus vertinant mikrocirkuliaciją, deguonies tiekimą audiniams ir ankstyvus medžiagų apykaitos ar kraujo ląstelių struktūros pokyčius.
Fiziologinė reikšmė
- Eritrocitai, kad galėtų prasiskverbti pro kapiliarus (skersmuo 3-5 μm), turi laikinai deformuotis - tapti pailgi, susisukti ar susilenkti.
- Šis gebėjimas priklauso nuo ląstelės membranos lankstumo, citoskeleto būklės, vidinio klampumo (hemoglobino koncentracijos) bei ląstelės formos.
- Kai deformuojamumas sumažėja, eritrocitai užstringa kapiliaruose, sutrikdo kraujotaką ir gali sukelti audinių išemiją.
Klinikinė informacija
- Tyrimas padeda atskleisti eritrocitų membranos defektus (pvz., paveldimą sferocitozę), hemoglobino struktūros pokyčius (pjautuvinė anemija) ar įgytas ligas (cukrinis diabetas, lėtinis inkstų nepakankamumas).
- Dažnai atliekamas kartu su eritrocitų morfologijos vertinimu ir eritrocitų indeksais.
Procedūra
- Paimamas veninio kraujo mėginys (dažniausiai EDTA mėgintuvėlyje).
- Eritrocitai atskiriami ir išplaunami, tada suspensija perfuzuojama per specialų filtrą su poromis (3-5 μm skersmens) esant pastoviam slėgiui.
- Matuojamas pratekėjimo laikas, apskaičiuojamas filtravimo indeksas arba deformuojamumo koeficientas.
- Tyrimas atliekamas specializuotoje laboratorijoje, prieš jį nereikia ypatingo pasiruošimo - pakanka laikytis standartinių rekomendacijų (nevalgyti riebaus maisto ir nevartoti alkoholio 12 valandų).
Galimos priežastys
- Kai kurios anemijos formos (pvz., geležies stokos anemija) - sumažėjęs vidinis klampumas dėl mažesnės hemoglobino koncentracijos.
- Talasemijos - plonesnė eritrocitų membrana ir mažesnis ląstelės tūris.
- Naujagimių eritrocitai fiziologiškai yra labiau deformuojami (dėl specifinės hemoglobino sudėties).
- Po sėkmingos eritropoetino terapijos arba atsigavus po ūmaus kraujavimo.
Galimos priežastys
- Pjautuvinė anemija - hemoglobinas S polimerizuojasi ir iškreipia ląstelės formą.
- Paveldima sferocitozė - membranos defektai mažina lankstumą.
- Cukrinis diabetas - gliukoze glikuoti eritrocitų membranos baltymai didina standumą.
- Lėtinis inkstų nepakankamumas - ureminiai toksinai pažeidžia membraną.
- Aterosklerozė, hipertenzija, rūkymas - oksidacinis stresas silpnina membranos struktūrą.
Klinikinės situacijos
- Įtarus paveldimą eritrocitų membranos ar hemoglobino struktūros patologiją.
- Esant neaiškios kilmės hemolizinei anemijai (ypač kai standartiniai tyrimai neparodo aiškios priežasties).
- Vertinant mikro- ir makrocirkuliacijos sutrikimus, ypač sergant cukriniu diabetu, ateroskleroze ar lėtine inkstų liga.
- Prieš ir po gydymo (pvz., eritropoetinu, hidroksikarbamidu) - siekiant įvertinti eritrocitų funkcinę būklę.
Gydytojai specialistai
- Hematologas
- Kardiologas (esant kraujotakos sutrikimams)
- Nefrologas (sergant inkstų ligomis)
- Endokrinologas (diabeto komplikacijų vertinimas)
| Bendra | Normaliomis sąlygomis eritrocitų deformuojamumas, išreikštas filtravimo indeksu (FI) arba vidutiniu pratekėjimo laiku, priklauso nuo naudojamos metodikos ir tiriamojo amžiaus. Įprastos ribos suaugusiam žmogui (sveikiems donorams) svyruoja nuo 0,80 iki 1,20 (santykiniais vienetais, palyginus su standartiniu tirpalu). |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams: FI 0,85-1,15 (priklausomai nuo laboratorijos). |
| Moterims | Moterims: FI 0,80-1,10 (šiek tiek žemesnės vertės dėl mažesnio hematokrito). |
