Cypimas ausyse

Cypimas ausyse (tinnitus) - tai įvairaus intensyvumo, dažniausiai nuolatinis arba protarpinis garsas, kurį girdi tik pats asmuo, nors jo išorinėje aplinkoje nėra jokio garso šaltinio. Gali būti aukšto dažnio cypimas, šnypštimas, švilpimas, zvimbimas ar kitoks triukšmas, kuris kartais trikdo miegą, dėmesio koncentraciją ir kasdienę veiklą.

Cypimas ausyse - tai subjektyvus garsinis pojūtis, atsirandantis dėl neuroninio aktyvumo klausos sistemoje, kai nėra išorinio garso šaltinio. Tai nėra liga, o simptomas, rodantis galimus klausos organo, klausos nervo ar smegenų dalių, atsakingų už garso suvokimą, sutrikimus. Fiziologiškai cypimą gali sukelti išorinių, vidurinių ar vidinių ausies dalių pakenkimas, kraujotakos pokyčiai (pvz., spazmai ar ateroskleroziniai pakitimai), uždegimai, vaistų (ypač ototoksinių) šalutinis poveikis, hormoniniai sutrikimai ar netgi kaklo ir žandikaulio raumenų įtampa. Smegenys, negaudamos normalių garso signalų, pradeda generuoti savo signalus - taip atsiranda cypimas. Šis reiškinys gali būti laikinas arba lėtinis, lengvas arba labai stiprus, trikdantis gyvenimo kokybę.

Dažnos ir dažniausiai nepavojingos priežastys
  • Ilgalaikis buvimas triukšmingoje aplinkoje (koncertai, statybos, garsi muzika per ausines) - triukšmas laikinai pažeidžia vidinės ausies plaukines ląsteles.
  • Sieros kamštis - užkemša ausies landą, sukelia spaudimo pojūtį ir cypimą.
  • Stresas, nuovargis, miego trūkumas - didina raumenų įtampą ir veikia klausos sistemos reguliavimą.
  • Arterinis kraujospūdis (ypač aukštas) - gali sukelti pulsuojantį cypimą, sinchroniškai su širdies dūžiais.
  • Kai kurių vaistų šalutinis poveikis (pvz., aspirinas didelėmis dozėmis, kai kurie antibiotikai, diuretikai, priešvėžiniai vaistai).
  • Kofeinas, alkoholis, nikotinas - gali laikinai pabloginti cypimą.
  • Žandikaulio sąnario (TMJ) sutrikimai - raumenų įtampa gali perduoti signalus į klausos sistemą.
  • Kaklo stuburo problemos - pvz., osteochondrozė, spazmai.
Rimtos ligos arba signalai, kai būtina medikų pagalba
  • Meniere'o liga - pasireiškia galvos svaigimu, spaudimo jausmu ausyje, klausos pablogėjimu ir cypimu.
  • Klausos nervo neuroma (akustinis neurinom) - gerybinis auglys, spaudžiantis klausos nervą, dažnai lydimas vienašalio cypimo ir klausos silpnėjimo.
  • Trauminis ausies būgnelio arba vidinės ausies pažeidimas (barotrauma, smūgis).
  • Kraujotakos sutrikimai - smegenų arterijų aterosklerozė, aneurizma, arterioveninės malformacijos gali sukelti pulsuojantį cypimą.
  • Infekcinės ar autoimuninės ligos (lėtinis otitas, meningitas, autoimuninis vidinės ausies pažeidimas).
  • Vienpusis cypimas be aiškios priežasties - gali signalizuoti apie rimtesnius pakitimus.
  • Staigus klausos pablogėjimas kartu su cypimu - gali reikšti staigų klausos praradimą (ūminis sensorineurinis klausos sutrikimas).

Jei cypimas ausyse nėra lydimas ūmaus skausmo, galvos svaigimo ar kitų pavojingų simptomų, galite išbandyti šiuos būdus simptomų palengvinimui: 1) Venkite garsių garsų ir naudokite ausų apsaugą triukšmingoje aplinkoje. 2) Pabandykite maskuoti cypimą tyliu foniniu garsu - įjunkite ramią muziką, baltojo triukšmo generatorių ar tiesiog atidarykite langą. 3) Sumažinkite kofeino, alkoholio ir nikotino vartojimą - šios medžiagos gali sustiprinti cypimą. 4) Stebėkite kraujospūdį: jei jis aukštas, reguliuokite su gydytoju. 5) Išmokite atsipalaidavimo pratimų - gilaus kvėpavimo, meditacijos - tai mažina stresą, kuris dažnai pablogina cypimą. 6) Jei yra sieros kamštis, nelašinkite jokių lašų be gydytojo rekomendacijos - galite padaryti žalos; geriau kreiptis pagalbos. 7) Venkite per didelio spaudimo ausims (rytinis nardymas, skrydžiai lėktuvu). 8) Palengvinti gali kaklo ir pečių masažas, šildantys kompresai, jei cypimas susijęs su raumenų įtampa. 9) Jei cypimas trukdo miegoti, pabandykite miegoti su pagalve, šiek tiek pakėlusia galvą. 10) Neužsiimkite savidiagnostika ir nenaudokite internetinių vaistų - pirmiausia pasitarkite su šeimos gydytoju arba otorinolaringologu.

Nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių arba skambinti 112, jeigu:
  • Cypimas atsirado staiga ir yra labai intensyvus, ypač vienoje ausyje.
  • Cypimą lydi staigus klausos pablogėjimas, galvos svaigimas (sukamasis), pusiausvyros sutrikimai ar pykinimas.
  • Atsiranda tirpimas veide, raumenų silpnumas vienoje pusėje (insulto požymiai).
  • Cypimą lydi stiprus galvos skausmas, ypač jei jis primena „audrą“ ar yra lydimas spengimo.
  • Pulsuojantis cypimas, kurio ritmas atitinka širdies dūžius ir yra lydimas kraujospūdžio šuolių.
  • Iš ausies teka skystis (kraujas, pūliai) arba jaučiamas staigus spaudimo sumažėjimas (būgnelio perforacija).
Per artimiausias 24 valandas būtina apsilankyti pas gydytoją (šeimos gydytoją arba ENT):
  • Cypimas trunka ilgiau nei 24 valandas ir nepraeina savaime.
  • Cypimas yra vienašalis (t. y. girdimas tik vienoje ausyje).
  • Jaučiate spaudimo, pilnumo pojūtį ausyje.
  • Girdite kartu ir šniokštimą, zvimbimą, spengimą.
  • Cypimas trukdo normaliai kalbėti, miegoti, susikaupti darbe.
  • Buvo trauma (smūgis į galvą ar ausį, staigus barometrinio slėgio pokytis).
  • Prieš tai sirgote ausies uždegimu ar kita infekcija.
  • Geriate vaistus, galinčius sukelti cypimą (pvz., kai kurie antibiotikai, diuretikai).

Susiję tyrimai su Cypimas ausyse

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).