Ūmus glomerulonefritas

Ūmus glomerulonefritas - tai staiga prasidedantis inkstų uždegimas, pažeidžiantis glomerulus - mažus kraujo filtracijos vienetus. Ši būklė gali sukelti skysčių susilaikymą, kraujo atsiradimą šlapime ir laikinai sutrikdyti inkstų funkciją. Laiku diagnozavus ir gydant, dauguma žmonių pasveiksta visiškai.

Ūmus glomerulonefritas yra inkstų glomerulų uždegimas, kuris paprastai atsiranda po streptokokinės infekcijos (pvz., gerklės ar odos infekcijos) arba kitų infekcijų (virusinių, bakterinių). Uždegimas sutrikdo glomerulų gebėjimą filtruoti kraują, todėl į šlapimą patenka baltymų ir raudonųjų kraujo kūnelių. Dažniausiai serga vaikai ir jauni suaugusieji, tačiau gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės.

Ankstyvieji požymiai
  • Tamsus, rudas arba rausvas šlapimas (dėl kraujo)
  • Sumažėjęs šlapimo kiekis
  • Veido, ypač akių vokų, patinimas (edema)
  • Padidėjęs kraujospūdis
Vėlyvieji simptomai
  • Kojų ir kulkšnių tinimas
  • Nuovargis, silpnumas
  • Galvos skausmas dėl aukšto kraujospūdžio
  • Kvėpavimo pasunkėjimas dėl skysčių plaučiuose (retai)

Dažniausia ūminio glomerulonefrito priežastis yra infekcija - streptokokinė faringito ar odos infekcija (streptodermija), kuri sukelia imuninį atsaką, nukreiptą prieš glomerulus. Kitos priežastys: virusinės infekcijos (hepatitas B, C, ŽIV), vaskulitai (kraujagyslių uždegimas) arba autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė). Rizikos veiksniams priklauso artimas kontaktas su sergančiaisiais, uždelstas infekcijų gydymas ir susilpnėjusi imuninė sistema.

Diagnozė pradedama šlapimo tyrimu - nustatoma proteinurija (baltymai šlapime) ir hematurija (kraujo ląstelės). Atliekamas kraujo tyrimas, vertinant inkstų funkciją (kreatinino, šlapalo kiekis) ir antikūnų prieš streptokoką (ASO titras). Jei reikia, atliekama inkstų biopsija (plona adata paimamas inksto audinio mėginys), kuri patvirtina uždegimo tipą. Taip pat gali būti atliktas inkstų ultragarsas.

Gydymas priklauso nuo priežasties ir sunkumo. Lengvais atvejais taikoma dieta, kurioje mažinamas druskos kiekis, ribojamas skysčių, vartojama diuretikų nuo edemos. Jei yra bakterinė infekcija, skiriami antibiotikai. Aukštam kraujospūdžiui mažinti vartojami Antihipertenziniai vaistai (pvz., AKF inhibitoriai). Sunkiais atvejais gali prireikti kortikosteroidų, imunosupresantų ar net dializės, kol inkstai atsigauna.

Nedelsiant kreipkitės, jei pastebėjote tamsų, rūdžių spalvos šlapimą, veido ar kojų tinimą, sumažėjusį šlapimo kiekį arba staiga padažnėjusį širdies plakimą ir dusulį. Ypatingai svarbu kreiptis, jei šie simptomai atsiranda praėjus 1-3 savaitėms po peršalimo ar gerklės skausmo. Ankstyva diagnostika ir gydymas padeda išvengti lėtinės inkstų ligos.

Susiję tyrimai su Ūmus glomerulonefritas

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).