Tamm Horsfall baltymas
Tamm Horsfall baltymas (THB) yra inkstų distalinių kanalėlių ir kylančiosios Henlės kilpos epitelio ląstelių gaminamas glikoproteinas. Jis sudaro pagrindinę šlapimo hialininių cilindrų struktūrą ir dalyvauja apsaugant nuo bakterijų bei kristalų agregacijos. Šio baltymo kiekio pokyčiai šlapime gali rodyti įvairius inkstų ir šlapimo takų sutrikimus.
Funkcija
- Sudaro šlapimo cilindrus ir padeda palaikyti normalią šlapimo sudėtį
- APSaugoja nuo bakterijų adhezijos ir šlapimo takų infekcijų
- Reguliuoja kristalų agregaciją, slopindamas inkstų akmenų susidarymą
Kilmė
- Gaminamas inkstų distalinių kanalėlių epitelio ląstelių
- Sekretuojamas į šlapimą, kur atlieka struktūrinę ir apsauginę funkciją
Procedūra
- Tyrimui atlikti reikalingas pirmas rytinis šlapimo mėginys (vidurinė srovė).
- Prieš surinkimą būtina kruopšti asmeninė higiena, kad būtų išvengta taršos.
- Mėginys laikomas steriliame inde ir kuo greičiau pristatomas į laboratoriją.
Inkstų pažeidimai
- Ūminis inkstų pažeidimas (ypač dėl nefrotoksinų ar išemijos)
- Lėtinė inkstų liga (sumažėjus glomerulų filtracijos greičiui)
- Intersticinis nefritas ir inkstų kanalėlių pažeidimas
Šlapimo takų infekcijos
- Bakterinės šlapimo takų infekcijos (padidėjusi baltymo sekrecija kaip atsakas į uždegimą)
- Urolitiazė (akmenų susidarymo metu gali padidėti THB kiekis)
Kitos priežastys
- Dehidratacija (koncentruotas šlapimas gali rodyti santykinį padidėjimą)
- Diabetinė nefropatija ir podagra
Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas
- Galutinės stadijos inkstų liga (kai kanalėlių ląstelės nebegamina baltymo)
- Distalinių kanalėlių atrofija arba apoptozė
Genetiniai veiksniai
- Paveldimas THB trūkumas (retas, gali padidinti inkstų akmenų riziką)
Klinikinės situacijos
- Įtariant ūminį ar lėtinį inkstų pažeidimą
- Vertinant šlapimo takų infekcijų sunkumą ar atkryčius
- Diagnozuojant inkstų akmenligės priežastis
Specialistai
- Nefrologas - inkstų ligų diagnostikai ir stebėjimui
- Urologas - šlapimo takų infekcijų ir akmenligės atvejais
| Bendra | Normali THB koncentracija šlapime yra apie 20-40 mg/L, tačiau vertės gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir tyrimo metodo. Klinikinėje praktikoje dažniau vertinamas padidėjęs ar sumažėjęs kiekis, o ne griežtos normos. |
|---|
