Diabetinė nefropatija
Diabetinė nefropatija - tai lėtinis inkstų pažeidimas, išsivystantis sergant cukriniu diabetu. Ji progresuoja pamažu ir ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, todėl reguliarūs tyrimai yra labai svarbūs. Laiku nustačius ligą galima sulėtinti inkstų funkcijos blogėjimą ir sumažinti širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką.
Diabetinė nefropatija yra viena dažniausių lėtinės inkstų ligos priežasčių. Ji atsiranda tada, kai ilgą laiką padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia smulkiąsias inkstų kraujagysles ir filtravimo struktūras - glomerulus. Inkstai palaipsniui praranda gebėjimą sulaikyti organizmui reikalingus baltymus ir pašalinti nereikalingas medžiagas bei skysčių perteklių.
Ankstyvoje stadijoje šlapime dažniausiai randamas nedidelis albumino kiekis, vadinamas albuminurija. Žmogus tuo metu gali jaustis visiškai gerai. Ligai progresuojant, inkstų filtracijos greitis mažėja, kraujyje gali kauptis kreatininas, šlapalas, sutrikti druskų ir skysčių pusiausvyra.
Diabetinė nefropatija dažniau pasireiškia žmonėms, kurie daug metų serga 1 tipo arba 2 tipo cukriniu diabetu, ypač jei gliukozės kiekis kraujyje, kraujospūdis ar cholesterolio rodikliai ilgą laiką nėra pakankamai kontroliuojami. Tai nėra staiga atsirandanti būklė - paprastai ji vystosi metais, todėl prevencija ir stebėsena turi labai didelę reikšmę.
- Dažniausiai simptomų nebūna, o pokyčiai nustatomi tik atlikus šlapimo tyrimą.
- Šlapime aptinkamas padidėjęs albumino kiekis.
- Gali didėti kraujospūdis arba tampa sunkiau jį kontroliuoti.
- Kartais juntamas bendras nuovargis, nors jis nebūtinai iš karto siejamas su inkstais.
- Kojų, kulkšnių, veido ar plaštakų tinimas.
- Putotas šlapimas dėl padidėjusio baltymų kiekio.
- Dažnesnis šlapinimasis naktį arba šlapimo kiekio pokyčiai.
- Padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmai.
- Apetito sumažėjimas, pykinimas, silpnumas.
- Dusulys, ypač jei organizme kaupiasi skysčiai.
- Ryškus nuovargis, mieguistumas, koncentracijos pablogėjimas.
- Odos niežėjimas, mėšlungis, neramių kojų pojūtis.
- Mažakraujystė, blyškumas.
- Svorio pokyčiai dėl skysčių kaupimosi ar apetito stokos.
Pagrindinė priežastis - ilgalaikis padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Gliukozė pažeidžia kraujagyslių sieneles, skatina uždegiminius ir randėjimo procesus inkstų audinyje. Dėl to glomerulai tampa pralaidesni baltymams, o vėliau ima nykti jų filtravimo funkcija.
Riziką didina blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, rūkymas, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis, mažas fizinis aktyvumas ir didelis druskos kiekis maiste. Svarbus ir paveldimumas - jei šeimoje buvo inkstų ligų ar ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų, rizika gali būti didesnė.
Diabetinė nefropatija dažniau nustatoma žmonėms, ilgai sergantiems diabetu. Sergant 1 tipo diabetu, inkstų pažeidimo patikra paprastai pradedama po kelerių metų nuo ligos pradžios, o sergant 2 tipo diabetu - dažnai iš karto diagnozės metu, nes liga gali būti nepastebėta ilgą laiką.
Diabetinė nefropatija nustatoma remiantis kraujo ir šlapimo tyrimais, kraujospūdžio vertinimu bei bendra diabeto kontrole. Svarbiausias ankstyvas tyrimas yra albumino ir kreatinino santykis rytiniame šlapime. Jis padeda pastebėti net nedidelį baltymų praradimą su šlapimu.
Kraujo tyrimuose vertinamas kreatininas ir apskaičiuojamas glomerulų filtracijos greitis, parodantis inkstų funkciją. Taip pat tiriamas glikuotas hemoglobinas, lipidograma, elektrolitai, kartais hemoglobinas ir kiti rodikliai.
Gydytojas gali paskirti bendrą šlapimo tyrimą, inkstų echoskopiją, o neaiškiais atvejais - papildomus tyrimus, kad būtų atmestos kitos inkstų ligos. Jei šlapime atsiranda kraujo, baltymų kiekis didėja labai greitai arba inkstų funkcija blogėja neįprastai sparčiai, gali prireikti nefrologo konsultacijos ir retesniais atvejais inksto biopsijos.
Gydymo tikslas - sulėtinti inkstų pažeidimą, sumažinti baltymų netekimą su šlapimu ir apsaugoti širdį bei kraujagysles. Labai svarbi gera gliukozės kontrolė. Gydymas parenkamas individualiai pagal diabeto tipą, inkstų funkciją, amžių ir kitas ligas.
Dažnai skiriami kraujospūdį mažinantys vaistai, ypač angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai arba angiotenzino receptorių blokatoriai, nes jie papildomai saugo inkstus. Kai kuriems pacientams tinka SGLT2 inhibitoriai ar GLP-1 receptorių agonistai - šie vaistai gali turėti inkstus ir širdį saugantį poveikį.
Taip pat svarbu mažinti cholesterolį, nerūkyti, palaikyti sveiką kūno svorį, reguliariai judėti, riboti druską. Baltymų kiekis maiste turėtų būti aptariamas su gydytoju ar dietologu - per griežti savarankiški ribojimai gali būti žalingi.
Pažengus inkstų nepakankamumui, gali prireikti dializės arba inksto transplantacijos, tačiau tinkama priežiūra dažnai leidžia ilgai atitolinti šias stadijas.
Į gydytoją verta kreiptis reguliariai, net jei savijauta gera. Sergant diabetu šlapimo albumino ir inkstų funkcijos tyrimai turėtų būti atliekami pagal gydytojo rekomendacijas, dažniausiai bent kartą per metus.
Skubiau kreipkitės, jei atsiranda kojų ar veido tinimas, labai padidėja kraujospūdis, sumažėja šlapimo kiekis, šlapimas tampa putotas ar su kraujo priemaiša, vargina dusulys, stiprus silpnumas, pykinimas ar sumišimas. Neatidėliotina pagalba reikalinga, jei kartu pasireiškia krūtinės skausmas, dusulys ramybėje, labai aukštas kraujospūdis ar staigus sąmonės sutrikimas.
Kuo anksčiau aptariami tyrimų pokyčiai, tuo daugiau galimybių sustabdyti ar sulėtinti ligos progresavimą.
