Namų šlapimo testas
Namų šlapimo testas - tai greita ir paprasta priemonė, leidžianti iš karto namuose patikrinti šlapimo sudėtį ir nustatyti galimus sveikatos nukrypimus. Net ir nereikalaujant specialios įrangos, toks testas gali padėti anksti pastebėti šlapimo takų infekcijas, inkstų funkcijos pokyčius ar kitus organizmo signalus. Tai neinvazyvus būdas dažniau stebėti savo sveikatą ir laiku kreiptis į gydytoją.
Funkcija
- Nustato šlapime esančias medžiagas, tokias kaip baltymai, gliukozė, kraujas, ketonai, bilirubinas, urobilinogenas, nitritai, leukocitai.
- Padeda įvertinti šlapimo rūgštingumą (pH) ir tankį (santykinį tankį).
- Gali parodyti, ar yra požymių, rodančių šlapimo takų infekciją, inkstų pažeidimą ar diabetą.
Kilmė
- Testo juostelėmis pagrįstas metodas, kuris naudoja chemines reakcijas, kad aptiktų specifines medžiagas.
- Panašus į ligoninėse naudojamus šlapimo tyrimo rinkinius, tik pritaikytas naudoti namų sąlygomis.
- Parduodamas vaistinėse kaip paprastas rinkinys su instrukcija ir spalvine skale.
Procedūra
- Prieš tyrimą nusiplaukite rankas ir lytinius organus, kad išvengtumėte užteršimo.
- Surinkite rytinį šlapimo mėginį (pirmąjį rytą) į švarų, sausą indą - jis yra labiausiai koncentruotas ir parodys patikimiausius rezultatus.
- Testo juostelę panardinkite į šlapimo mėginį 1-2 sekundėms, tada ištraukite ir nukratykite perteklių.
- Po 30-60 sekundžių (priklausomai nuo gamintojo nurodymų) palyginkite juostelės spalvas su pateikta spalvine skale.
- Užfiksuokite rezultatus pagal kiekvieną indikatoriaus laukelį - jei spalva atitinka normą, tyrimas laikomas neigiamu.
Padidėjęs baltymų kiekis (proteinurija)
- Gali rodyti inkstų pažeidimą, inkstų uždegimą (glomerulonefritą) ar hipertenzinę nefropatiją.
- Kartais atsiranda po intensyvaus fizinio krūvio, karščiavimo ar nėštumo metu (funkcinė proteinurija).
- Ilgalaikė proteinurija reikalauja išsamesnio inkstų tyrimo.
Teigiami nitritai
- Dažniausiai rodo šlapimo takų infekciją, kurią sukelia nitratus redukuojančios bakterijos.
- Gali būti besimptomė bakteriurija, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar nėščiosioms.
Aptikta gliukozė
- Gali rodyti padidėjusį cukraus kiekį kraujyje - dažniausia priežastis yra diabetas.
- Kartai atsiranda dėl streso, nėštumo ar inkstų kanalėlių pažeidimo.
Teigiamas kraujas
- Gali rodyti inkstų akmenis, šlapimo pūslės uždegimą, inkstų pažeidimą ar prostatos problemas vyrams.
- Moterims svarbu atskirti nuo menstruacinio kraujo - testą atlikti ne mėnesinių metu.
Dažnos situacijos
- Įtariant šlapimo takų infekciją: skausmas šlapinantis, dažnas šlapinimasis, nemalonus šlapimo kvapas.
- Norint stebėti lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar inkstų nepakankamumas, eigą.
- Po gydymo antibiotikais - patikrinti, ar infekcija išgydyta.
- Nėštumo metu - reguliariai sekti baltymų ir gliukozės kiekį.
- Įtariant medžiagų apykaitos sutrikimus ar dehidrataciją.
Kreiptis į gydytoją
- Šeimos gydytojas (šeimos medicinos specialistas) - pirminiam įvertinimui ir tolesniems tyrimams.
- Urologas - jei įtariamos urologinės problemos, pvz., akmenys ar prostatos ligos.
- Nefrologas - esant baltymų ar kraujo šlapime be akivaizdžios priežasties.
| Bendra | Normali šlapimo spalva - šviesiai geltona, be drumstumo. pH svyruoja nuo 4,5 iki 8,0. Baltymų, gliukozės, ketonų, kraujo, nitritų turėtų nebūti (0). Leukocitų - iki 5 ląstelių regėjimo lauke. Bilirubino - neigiamas. Urobilinogeno - normalu iki 1 mg/dL. Santykinis tankis - 1,005-1,030. |
|---|---|
| Vyrams | Tokios pačios normos kaip ir moterims, išskyrus tai, kad vyrams leukocitų kiekis šlapime paprastai būna dar mažesnis (iki 3 ląstelių regėjimo lauke). |
| Moterims | Moterims menstruacijų metu gali būti matomas kraujas, todėl svarbu testą atlikti ne mėnesinių laikotarpiu. |
