Širdies nepakankamumas
Širdies nepakankamumas - tai būklė, kai širdis nebepajėgia išstumti arba prisipildyti kraujo taip, kad organizmas gautų pakankamai deguonies ir maisto medžiagų. Tai nereiškia, kad širdis „sustoja“, tačiau ji dirba neefektyviai, todėl atsiranda dusulys, nuovargis, tinimai ir sumažėja fizinis pajėgumas. Laiku nustatytas ir tinkamai gydomas širdies nepakankamumas dažnai gali būti gerai kontroliuojamas.
Širdies nepakankamumas išsivysto tada, kai širdies raumuo nusilpsta, sustandėja arba yra pažeidžiamas kitų ligų. Dėl to kraujas organizme cirkuliuoja prasčiau: plaučiuose gali kauptis skystis, todėl atsiranda dusulys, o kojose ar pilve - tinimai.
Skiriamos kelios širdies nepakankamumo formos. Kai širdis silpniau susitraukia, kalbama apie sumažėjusios išstūmio frakcijos širdies nepakankamumą. Kai širdis susitraukia gana gerai, bet blogai atsipalaiduoja ir nepakankamai prisipildo kraujo, tai vadinama išsaugotos išstūmio frakcijos širdies nepakankamumu. Abi formos gali sukelti panašius simptomus ir reikalauja nuoseklaus gydymo.
Dažniausiai pažeidžiama kairioji širdies pusė, tačiau ligai progresuojant gali nukentėti ir dešinioji pusė. Tuomet labiau ryškėja kojų, kulkšnių, pilvo tinimas, kepenų padidėjimas, bendras silpnumas.
- Dusulys fizinio krūvio metu arba ramybėje
- Greitas nuovargis, sumažėjusi ištvermė
- Kojų, kulkšnių ar pėdų tinimas
- Staigus arba palaipsnis svorio didėjimas dėl skysčių kaupimosi
- Širdies plakimo pojūtis, permušimai
- Dusulys atsigulus, poreikis miegoti su keliomis pagalvėmis
- Naktinis prabudimas dėl oro trūkumo
- Kosulys, kartais su putotomis ar rausvomis skreplėmis
- Pilvo pūtimas, apetito stoka, pykinimas
- Galvos svaigimas, silpnumas, alpimo epizodai
- Šaltos galūnės, sumišimas, sumažėjęs šlapimo kiekis
Dažniausia priežastis - išeminė širdies liga, kai dėl susiaurėjusių vainikinių arterijų širdies raumuo gauna per mažai kraujo. Širdies nepakankamumas taip pat gali išsivystyti po miokardo infarkto, ilgai sergant arterine hipertenzija, esant širdies vožtuvų ligoms, ritmo sutrikimams, kardiomiopatijoms.
Riziką didina cukrinis diabetas, nutukimas, rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis, mažas fizinis aktyvumas, lėtinė inkstų liga, miego apnėja, gausus alkoholio vartojimas. Kai kuriais atvejais svarbi genetika, persirgtos virusinės infekcijos, tam tikri chemoterapiniai vaistai ar toksinės medžiagos.
Vyresnis amžius taip pat didina riziką, tačiau širdies nepakankamumas nėra vien senatvės požymis - tai medicininė būklė, kurią būtina vertinti ir gydyti.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, ligos istoriją, kraujospūdį, pulsą, paklauso širdies ir plaučių, apžiūri, ar nėra tinimų. Svarbus tyrimas yra elektrokardiograma, padedanti nustatyti ritmo sutrikimus, persirgto infarkto ar širdies apkrovos požymius.
Dažnai atliekami kraujo tyrimai, įskaitant natriuretinių peptidų tyrimus, pavyzdžiui, BNP arba NT-proBNP, kurie padeda įvertinti širdies apkrovą. Taip pat tiriama inkstų funkcija, elektrolitai, kepenų rodikliai, gliukozė, cholesterolis, skydliaukės hormonai.
Pagrindinis vaizdinis tyrimas - širdies echoskopija. Ji parodo širdies kamerų dydį, vožtuvų būklę, išstūmio frakciją ir širdies raumens funkciją. Prireikus atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, širdies magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija, krūvio mėginiai ar vainikinių arterijų angiografija.
Gydymo tikslas - sumažinti simptomus, lėtinti ligos progresavimą, mažinti hospitalizacijų ir komplikacijų riziką. Dažnai skiriami vaistai, kurie gerina širdies darbą ir prognozę: angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai arba angiotenzino receptorių ir neprilizino inhibitoriai, beta adrenoblokatoriai, mineralokortikoidų receptorių antagonistai, SGLT2 inhibitoriai. Skysčių pertekliui mažinti vartojami diuretikai.
Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į širdies nepakankamumo tipą, kraujospūdį, inkstų funkciją, kalio kiekį ir kitas ligas. Kai kuriems pacientams prireikia širdies ritmo korekcijos, širdies stimuliatoriaus, resinchronizacijos terapijos ar implantuojamo kardioverterio defibriliatoriaus. Esant vožtuvų ligoms ar vainikinių arterijų susiaurėjimui, gali būti svarstomos intervencinės arba chirurginės procedūros.
Labai svarbūs gyvenimo būdo pokyčiai: druskos ribojimas, skysčių kiekio aptarimas su gydytoju, reguliarus svorio stebėjimas, rūkymo nutraukimas, saikingas fizinis aktyvumas, skiepai nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda naujas ar stiprėjantis dusulys, neįprastas nuovargis, kojų tinimas, padažnėjęs širdies plakimas ar greitai didėja kūno svoris. Sergant širdies nepakankamumu, svarbu nelaukti, kol simptomai taps sunkūs - ankstyvas gydymo koregavimas dažnai padeda išvengti ligoninės.
Skubios pagalbos reikia, jei dusulys stiprus ramybėje, atsiranda spaudžiantis krūtinės skausmas, alpimas, melsvos lūpos, sumišimas, labai greitas ar nereguliarus pulsas, kosulys su rausvomis putotomis skreplėmis. Tai gali rodyti ūmų būklės pablogėjimą, todėl būtina nedelsiant kreiptis į greitąją medicinos pagalbą.
