Oligodendroglioma
Oligodendroglioma yra lėtai augantis smegenų auglys, kylantis iš oligodendrocitų - ląstelių, kurios gamina apsauginį mielino sluoksnį aplink nervų skaidulas. Ši diagnozė skamba bauginančiai, tačiau šiuolaikinė medicina suteikia vilties - daugeliu atvejų ligą galima kontroliuoti, o gydymas tampa vis efektyvesnis.
Oligodendroglioma yra pirminis smegenų navikas, priskiriamas gliomų grupei. Auglys kyla iš oligodendrocitų - palaikomųjų nervų sistemos ląstelių, atsakingų už mielino gamybą. Dažniausiai oligodendroglioma išsivysto priekinėje smegenų skiltyje (frontalinėje skiltyje) arba smilkininėje skiltyje. Navikai gali būti žemo piktybiškumo (II laipsnio) arba aukštesnio piktybiškumo (III laipsnio, vadinamos anaplastinės oligodendrogliomos). Svarbiausia šių navikų savybė - jie dažnai turi genetinį žymenį (1p/19q kodeleciją), kuris lemia geresnį atsaką į chemoterapiją ir ilgesnį išgyvenamumą.
- Ilgai trunkantys galvos skausmai (ypač ryte arba pabudus, kurie stiprėja kosint ar pasilenkus)
- Epilepsijos priepuoliai (traukuliai) - gali būti pirmasis ligos požymis
- Silpnumas ar tirpimas vienoje kūno pusėje (priklauso nuo naviko vietos)
- Asmenybės pokyčiai, abejingumas, sunkumai priimant sprendimus
- Kalbos sutrikimai (sunkumas rasti žodžius, neaiški kalba)
- Regėjimo pablogėjimas arba dvejinimasis akyse
- Pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas
- Pykinimas ir vėmimas (susiję su padidėjusiu intrakranijiniu spaudimu)
Tiksli oligodendrogliomos priežastis nėra žinoma. Moksliškai nustatyta, kad šis navikas dažniausiai nėra paveldimas (paveldima forma yra labai reta). Svarbiausias žinomas rizikos veiksnys - jonizuojančioji spinduliuotė, pavyzdžiui, ankstesnė spindulinė terapija dėl kitos ligos (ypač vaikystėje). Genetiniai tyrimai rodo, kad oligodendrogliomose dažnai aptinkama 1 chromosomos trumposios ir 19 chromosomos ilgosios rankų kodelecija (1p/19q). Ši mutacija laikoma palankiu prognostiniu žymeniu. Dauguma atvejų nustatomi atsitiktinai, be aiškios išorinės priežasties.
Įtarus oligodendrogliomą, pirmiausia atliekama smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT) su kontrastine medžiaga. Šis tyrimas leidžia įvertinti naviko dydį, vietą ir struktūrą. Tačiau galutinė diagnozė nustatoma tik po biopsijos ar naviko pašalinimo operacijos, kai paimtas audinys tiriamas histologiškai ir atliekami genetiniai tyrimai (1p/19q kodelecijos nustatymas bei IDH1/IDH2 mutacijų analizė). Kai kuriais atvejais gali būti atliekama kompiuterinė tomografija (KT) arba pozitronų emisijos tomografija (PET), tačiau MRT išlieka pagrindiniu vaizdiniu tyrimu.
Oligodendrogliomos gydymo planas priklauso nuo naviko piktybiškumo laipsnio, genetinio profilio, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Pagrindiniai gydymo metodai: 1) Chirurginis naviko pašalinimas (kuo radikalesnė rezekcija, tuo geresnė prognozė). 2) Spindulinė terapija - taikoma po operacijos, ypač esant aukštesnio piktybiškumo navikams arba nevisiškai pašalinus auglį. 3) Chemoterapija - pagrindinis vaistas yra temozolomidas, ypač efektyvus esant 1p/19q kodelecijai. 4) Tikslinė terapija (pvz., IDH inhibitoriai) dar tiriama, tačiau jau pradeda būti naudojama klinikinėje praktikoje. 5) Simptominis gydymas - prieštraukuliniai vaistai ir kortikosteroidai smegenų edemai mažinti. Po gydymo būtina reguliari stebėsena (MRT kontrolė) dėl galimo naviko atsinaujinimo.
Nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją arba neurologą, jeigu: 1) Jaučiate pirmą kartą pasireiškusius traukulius (epilepsijos priepuolį). 2) Galvos skausmas yra nuolatinis, stiprėjantis ar kitaip nebūdingas (ypač jei kartu su pykinimu ar rytiniu skausmu). 3) Pastebėjote nuolatinį vienos kūno pusės silpnumą, tirpimą ar kalbos sutrikimus. 4) Ėmė keistis jūsų asmenybė, atsirado abejingumas, atminties sunkumai, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui. Šie požymiai nebūtinai reiškia auglį, tačiau jų negalima ignoruoti - laiku atliktas tyrimas gali išgelbėti gyvybę.
