Nestabili krūtinės angina
Nestabili krūtinės angina - tai pavojinga išeminės širdies ligos forma, kai širdies raumuo staiga pradeda gauti per mažai deguonies prisotinto kraujo. Ji gali pasireikšti net ramybės metu ir dažnai laikoma įspėjamuoju signalu, kad gali įvykti miokardo infarktas. Į tokius simptomus svarbu nereaguoti „palauksiu, gal praeis“ - laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Nestabili krūtinės angina yra ūminis koronarinis sindromas - būklė, kai širdį maitinančiose vainikinėse arterijose sutrinka kraujo tėkmė. Dažniausiai taip nutinka dėl aterosklerozinės plokštelės: arterijos sienelėje ilgainiui kaupiasi cholesterolis, uždegiminės ląstelės ir kalcis, susidaro susiaurėjimas. Jei tokia plokštelė įplyšta, ant jos gali greitai formuotis kraujo krešulys. Jis dalinai užkemša kraujagyslę, todėl širdies raumeniui ima trūkti deguonies.
Skirtingai nei stabilioji krūtinės angina, kuri paprastai atsiranda fizinio krūvio metu ir praeina pailsėjus ar pavartojus nitroglicerino, Nestabili krūtinės angina yra nenuspėjama. Skausmas gali užklupti ramybėje, naktį, trukti ilgiau, būti stipresnis arba dažnėti. Tai reiškia, kad kraujotaka širdyje tapo labai pažeidžiama.
Svarbu suprasti: esant Nestabili krūtinės anginai, širdies raumuo dažniausiai dar nėra negrįžtamai žuvęs, kaip būna miokardo infarkto metu, tačiau rizika, kad tai įvyks artimiausiomis valandomis ar dienomis, yra didelė. Todėl ši būklė vertinama rimtai ir paprastai reikalauja skubios medicininės apžiūros, stebėjimo bei gydymo.
- Spaudžiantis, gniaužiantis, deginantis ar sunkumo jausmas už krūtinkaulio.
- Skausmas, plintantis į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį, nugarą ar viršutinę pilvo dalį.
- Krūtinės skausmas ramybės metu arba po labai nedidelio fizinio krūvio.
- Skausmas, trunkantis ilgiau nei įprastai, dažnai daugiau kaip 10-20 minučių.
- Priepuoliai, kurie kartojasi dažniau, stiprėja arba prasideda naujai, be aiškios priežasties.
- Dusulys, oro trūkumo jausmas.
- Šaltas prakaitas, išblyškimas.
- Pykinimas, vėmimas, nevirškinimo pojūtis.
- Silpnumas, staigus nuovargis, nerimas ar mirties baimės jausmas.
- Galvos svaigimas, alpimo pojūtis, širdies ritmo sutrikimai.
- Vyresniems žmonėms, moterims ir sergantiesiems cukriniu diabetu skausmas gali būti ne toks ryškus arba jo gali visai nebūti.
- Kartais pagrindinis požymis būna tik dusulys, neįprastas nuovargis ar spaudimas viršutinėje pilvo dalyje.
- Simptomai gali būti painiojami su rėmeniu, skrandžio ligomis, raumenų skausmu ar nerimu, todėl geriau nerizikuoti ir pasitarti su medikais.
Pagrindinė Nestabili krūtinės anginos priežastis - vainikinių arterijų aterosklerozė ir staigus kraujo tėkmės pablogėjimas dėl plokštelės įplyšimo bei krešulio formavimosi. Kartais priepuolį gali lemti ir vainikinių arterijų spazmas, labai padidėjęs kraujospūdis, sunki mažakraujystė, greiti širdies ritmo sutrikimai ar kitos būklės, dėl kurių širdžiai prireikia daugiau deguonies, nei kraujagyslės pajėgia atnešti.
Riziką didina keli tarpusavyje susiję veiksniai. Dalis jų priklauso nuo gyvenimo būdo, dalis - nuo paveldimumo ir amžiaus. Svarbiausi rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, lėtinis stresas ir miego trūkumas. Reikšminga ir šeiminė anamnezė: jei artimi giminaičiai anksti sirgo miokardo infarktu ar kita išemine širdies liga, rizika gali būti didesnė.
Amžius taip pat svarbus: vyrams rizika didėja anksčiau, moterims - ypač po menopauzės, kai sumažėja apsauginis estrogenų poveikis kraujagyslėms. Vis dėlto Nestabili krūtinės angina gali ištikti ir jaunesnį žmogų, ypač jei jis rūko, serga diabetu, turi labai aukštą cholesterolį ar paveldimą polinkį.
Įtarus Nestabili krūtinės anginą, gydytojas pirmiausia vertina simptomus: kada prasidėjo skausmas, kiek truko, kur plito, ar padėjo poilsis arba nitroglicerinas, ar buvo dusulys, prakaitavimas, pykinimas. Taip pat svarbu žinoti paciento rizikos veiksnius, vartojamus vaistus ir ankstesnes širdies ligas.
Pagrindiniai tyrimai paprastai atliekami skubiai. Elektrokardiograma gali parodyti širdies raumens išemijos požymius, ritmo sutrikimus ar pokyčius, būdingus ūminiam koronariniam sindromui. Kraujo tyrimuose vertinami širdies pažeidimo žymenys, ypač troponinas. Esant Nestabili krūtinės anginai, troponinas dažniausiai nebūna reikšmingai padidėjęs, tačiau pakartotiniai tyrimai būtini, nes ankstyvoje stadijoje pokyčiai gali dar neatsispindėti.
Taip pat atliekami bendrieji kraujo tyrimai, gliukozės, lipidų, inkstų funkcijos, elektrolitų rodikliai. Širdies echoskopija padeda įvertinti širdies raumens judėjimą, vožtuvus ir bendrą širdies funkciją. Kai kuriais atvejais taikoma krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomografija ar kiti tyrimai, jei reikia atmesti plaučių emboliją, aortos ligas ar kitas pavojingas krūtinės skausmo priežastis.
Labai svarbus tyrimas yra vainikinių arterijų angiografija. Jos metu į kraujagysles suleidžiama kontrastinė medžiaga ir tiksliai matoma, kur arterijos susiaurėjusios ar užsikimšusios. Jei randamas reikšmingas susiaurėjimas, dažnai iš karto galima atlikti angioplastiką ir įstatyti stentą.
Nestabili krūtinės angina gydoma kaip skubi širdies būklė. Dažniausiai pacientas stebimas ligoninėje, nes pirmosios valandos ir dienos yra svarbiausios. Gydymo tikslai - sumažinti širdies apkrovą, pagerinti kraujotaką, sustabdyti krešulio didėjimą ir apsaugoti nuo miokardo infarkto.
Vaistai parenkami individualiai. Dažnai skiriami antitrombocitiniai vaistai, pavyzdžiui, aspirinas ir kiti trombocitų aktyvumą slopinantys preparatai. Gali būti vartojami antikoaguliantai, kurie mažina krešulių formavimąsi. Nitratai padeda išplėsti kraujagysles ir sumažinti krūtinės skausmą. Beta adrenoblokatoriai mažina širdies susitraukimų dažnį ir deguonies poreikį, jei nėra kontraindikacijų. Statinai skiriami cholesterolio kontrolei ir aterosklerozinių plokštelių stabilizavimui. Prireikus gydomas aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, ritmo sutrikimai.
Jei tyrimai rodo didelę riziką arba ryškų vainikinės arterijos susiaurėjimą, gali būti atliekama perkutaninė koronarinė intervencija - arterijos praplėtimas balionėliu ir stento įstatymas. Kai pažeidimų daug arba jie sudėtingi, svarstoma vainikinių arterijų šuntavimo operacija.
Po ūmios fazės ne mažiau svarbi ilgalaikė priežiūra. Rekomenduojama visiškai mesti rūkyti, reguliariai judėti pagal gydytojo leidimą, laikytis širdžiai palankios mitybos, mažinti svorį, kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozę. Širdies reabilitacija padeda saugiai grįžti prie fizinio aktyvumo ir sumažinti pasikartojimo riziką.
Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei jaučiate naują, stiprų ar neįprastą krūtinės spaudimą, ypač jei jis trunka ilgiau nei kelias minutes, pasikartoja ramybės metu arba plinta į ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą ar pilvą. Nelaukite, kol praeis savaime, ir nevairuokite patys į gydymo įstaigą.
Ypač pavojingi požymiai yra dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, staigus silpnumas, alpimas, širdies permušimai, sumišimas ar labai žemas kraujospūdis. Jei anksčiau sirgote krūtinės angina, bet priepuoliai tapo dažnesni, stipresni, ilgesni arba nitroglicerinas veikia prasčiau nei įprastai, tai taip pat gali reikšti Nestabili krūtinės anginą.
Jeigu simptomai neaiškūs, bet turite širdies ligų rizikos veiksnių - cukrinį diabetą, aukštą kraujospūdį, rūkote, turite padidėjusį cholesterolį ar šeimoje buvo ankstyvų infarktų - geriau kreiptis anksčiau. Krūtinės skausmo atveju saugiausia elgtis atsargiai: medikai gali greitai atlikti elektrokardiogramą ir kraujo tyrimus, o tai padeda atskirti pavojingas būkles nuo mažiau grėsmingų.
