Karcinoidinis navikas
Karcinoidinis navikas yra retas, lėtai augantis neuroendokrininis auglys, dažniausiai atsirandantis virškinimo sistemoje arba plaučiuose. Nors daugelis šių navikų ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, kai kurie gali išskirti hormonus ir sukelti būdingą karcinoidinį sindromą - karščio pylimus, viduriavimą ir širdies pažeidimus. Laiku diagnozavus, ši liga dažnai yra gerai valdoma.
Karcinoidinis navikas yra tam tikros rūšies neuroendokrininis auglys (NET), atsirandantis iš ląstelių, kurios gamina hormonus ir reguliuoja organizmo funkcijas. Dažniausiai šie navikai išsivysto virškinimo trakte (skrandyje, plonojoje ar storajoje žarnoje, apendikse) arba plaučiuose. Jie auga lėtai, palyginti su daugeliu kitų piktybinių auglių, tačiau gali metastazuoti, ypač į kepenis. Pagrindinis pavojus yra tas, kad navikas gali išskirti į kraują biologiškai aktyvias medžiagas, tokias kaip serotoninas - tai sukelia karcinoidinį sindromą.
- Pilvo skausmas, pūtimas, diskomfortas - ypač jei navikas yra virškinimo trakte.
- Nepaaiškinamas viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
- Atsitiktinis naviko radimas atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių.
- Staigūs veido ir kaklo karščio pylimai (flašai), trunka nuo kelių minučių iki valandos.
- Dažnas, vandeningas viduriavimas, kurio nevaldo įprastiniai vaistai.
- Švokštimas, dusulys (panašu į astmą).
- Širdies vožtuvų pažeidimai - ilgainiui gali sukelti širdies nepakankamumą.
Tikslios karcinoidinių navikų priežastys nėra žinomos, tačiau yra nustatyti keli rizikos veiksniai: šeiminės sindromai (pavyzdžiui, dauginė endokrininė neoplazija 1 tipo (MEN1)), lėtinis atrofinis gastritas, tam tikros genetinės mutacijos. Rizika didėja su amžiumi (dažniau nustatoma vyresniems nei 60 metų žmonėms). Rūkymas siejamas su karcinoidinių navikų atsiradimu plaučiuose. Taip pat yra duomenų, kad šiek tiek didesnė rizika yra asmenims, sergantiems tam tikromis autoimuninėmis ligomis.
Diagnozuojant karcinoidinį naviką, pirmiausia atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai: nustatoma chromogranino A (CgA) koncentracija kraujyje bei 5-hidroksiindolacto rūgšties (5-HIAA) kiekis šlapime. Toliau taikomi vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), oktreotido scintigrafija (Ga-68 DOTATOC/TATE PET-KT) - šie metodai padeda nustatyti naviko vietą ir išplitimą. Galutinė diagnozė patvirtinama biopsija - naviko audinio histologiniu tyrimu.
Gydymas priklauso nuo naviko dydžio, vietos, išplitimo ir simptomų sunkumo. Pagrindiniai metodai: chirurginis pašalinimas (jei navikas lokalizuotas) - tai vienintelis potencialiai radikalus gydymas. Esant išplitusiam navikui, skiriami somatostatino analogai (oktreotidas, lanreotidas), kurie slopina hormonų išsiskyrimą ir lėtina naviko augimą. Tikslinė terapija (everolimuzas) ir radiopeptidinė terapija (PRRT) naudojami progresuojant ligai. Chemoterapija taikoma retais atvejais. Simptominei kontrolei skiriami karščio pylimus mažinantys vaistai, viduriavimą stabdantys preparatai.
Nedelsiant kreipkitės, jei pajuntate: nepaaiškinamus, pasikartojančius karščio pylimus su veido paraudimu; nuolatinį viduriavimą, ypač jei jį lydi pilvo skausmas ar svorio kritimas; dusulį, švokštimą be aiškios priežasties. Taip pat būtinai pasakykite gydytojui, jei artimoje giminėje yra buvę neuroendokrininių navikų ar MEN1 sindromo. Karcinoidinis navikas gali būti ilgai besimptomis, todėl profilaktiniai tyrimai (pvz., kolonoskopija) gali padėti nustatyti jį ankstyvoje stadijoje.
