Serotoninas yra svarbus neurotransmiteris ir hormonas, reguliuojantis nuotaiką, miegą, apetitą ir kraujagyslių tonusą. Šis tyrimas padeda įvertinti serotonino kiekį organizme, dažniausiai siejant jį su neuroendokrininėmis ligomis ar tam tikrų vaistų poveikiu. Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo, o rezultatai interpretuojami atsižvelgiant į klinikinius simptomus.

Funkcija
  • Reguliuoja nuotaiką ir emocinę būseną
  • Dalyvauja miego ir budrumo ciklo reguliavime
  • Kontroliuoja apetitą ir sotumo jausmą
  • Siaurina kraujagysles ir dalyvauja hemostazėje
Kilmė
  • Gaminamas enterochromafiliniuose ląsteliuose žarnyne (apie 90%)
  • Sintetinamas serotonerginiuose neuronuose smegenų kamiene
  • Sukauptas trombocituose ir išleidžiamas kraujo krešėjimo metu
Procedūra
  • Kraujas imamas iš venos, dažniausiai ryte nevalgius
  • Prieš tyrimą rekomenduojama nevartoti maisto 8-12 valandų
  • Venkite bananų, kavos, arbatos, šokolado ir kitų maisto produktų, turinčių daug serotonino
  • Informuokite gydytoją apie vartojamus vaistus, ypač antidepresantus
Karcinoidinis sindromas
  • Karcinoidiniai navikai (dažniausiai plaučiuose arba virškinimo trakte) gamina per daug serotonino
  • Simptomai: paraudimas, viduriavimas, švokštimas
  • Tyrimas naudojamas navikų stebėjimui
Serotonino sindromas
  • Pavojinga būklė dėl per didelės serotonino koncentracijos sinapsėse
  • Dažniausiai sukelta antidepresantų (MAOI, SSRI) perdozavimo ar sąveikos
  • Simptomai: karščiavimas, raumenų rigidiškumas, sumišimas, tachikardija
Kitos priežastys
  • Nekontroliuojamas vėrimas serotonino turinčiais preparatais
  • Kai kurios autoimuninės ligos
  • Idiopatinė plaučių arterijos hipertenzija
Depresija ir nuotaikos sutrikimai
  • Mažas serotonino kiekis siejamas su depresija, nerimu ir obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu
  • Gali būti paveldimas arba susijęs su lėtiniu stresu
Maisto ir mitybos veiksniai
  • Nepakankamas triptofano (serotonino pirmtako) suvartojimas
  • Vitamino B6, B12 ir folio rūgšties trūkumas
Kitos priežastys
  • Lėtinės uždegiminės ligos
  • Hormoniniai pokyčiai (menopauzė, skydliaukės ligos)
  • Kai kurie vaistai (pvz., beta blokatoriai)
Kada reikia tirti
  • Įtariamas karcinoidinis navikas arba serotonino sindromas
  • Lėtiniai nuotaikos sutrikimai, neatsakantys į gydymą
  • Neaiškios kilmės paraudimas, viduriavimas ar švokštimas
  • Pacientai, vartojantys serotonerginius vaistus ir turintys nepageidaujamų reakcijų
Kokie gydytojai skiria
  • Endokrinologas
  • Psichiatras
  • Onkologas
Bendra 40-200 ng/mL
Vyrams 40-180 ng/mL
Moterims 50-200 ng/mL

Ką gali reikšti pakitusi šio tyrimo reikšmė?

Žemiau pateiktos ligos, kurioms esant šio tyrimo rezultatas dažnai skiriasi nuo normos. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų pokytis būdingas.

Serotoninas padidėja

2
Sergant šioms ligoms tyrimo rezultatas paprastai būna didesnis už normą

Serotoninas sumažėja

3
Sergant šioms ligoms tyrimo rezultatas paprastai būna mažesnis už normą
Simptomai, dėl kurių dažnai skiriamas šis tyrimas

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!