Beviltiškumas
Beviltiškumas - tai toks jausmas, kai atrodo, kad niekas nepasikeis į gera, nors ir labai stengiesi. Tai ne vien trumpalaikis liūdesys, o gilus nusivylimas, dažnai lydimas energijos ir motyvacijos stygiaus. Kad ir kaip būtų sunku, ši būsena yra žmogaus psichikos atsakas į užsitęsusį krūvį ar skausmą, o ne amžinas sakinys.
Beviltiškumas - tai užsitęsęs emocinis išsekimas, kai smegenys neberanda išeities iš sudėtingos situacijos. Dažnai tai lydi „apatiškumo“ būsena: norisi užsisklęsti, mažėja susidomėjimas mėgstama veikla, sunkiau priimti net smulkius sprendimus. Biolologiškai organizmas sumažina streso hormono kortizolio gamybą, bet, jei stresas tęsiasi, sistema išsiderina. Svarbu suprasti, kad beviltiškumas retai būna „tik galvoje“ - jis gali rodyti ir kūno signalą, pavyzdžiui, uždegimą, hormonų pusiausvyros sutrikimą ar vitaminų trūkumą. Tačiau dažniausiai tai susiję su neišspręstais jausmais ir gyvenimo pokyčiais.
- Užsitęsęs pervargimas ar perdegimas (burnout) - kai darbe ar namuose kelis mėnesius neturite poilsio.
- Dideli gyvenimo pokyčiai: skyrybos, netektis, darbo praradimas ar persikraustymas į svetimą šalį.
- Socialinė izoliacija - ilgai nebendraujant su artimaisiais, smegenys pradeda „galvoti“, kad esate vienišas.
- Sezoniniai nuotaikos svyravimai - ypač tamsiuoju metų laiku trūksta saulės šviesos, o tai veikia serotonino gamybą.
- Klinikinė depresija - liga, kai beviltiškumas tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir lydi nemiga, valgymo sutrikimai.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai (ypač hipotirozė) - mažina energiją ir sukelia abejingumą.
- Lėtinis uždegimas ar autoimuninės ligos (pvz., reumatoidinis artritas) - organizmo imuninė sistema gali paveikti nuotaiką.
- Širdies ir kraujagyslių ligos - nuovargis ir beviltiškumas kartais būna pirmieji požymiai prieš infarktą.
- Vitamino D ar B12 trūkumas - šie mikroelementai tiesiogiai veikia nervų sistemą.
Beviltiškumo jausmas nėra silpnumo ženklas, o kvietimas stabtelėti ir atkreipti dėmesį į save. Pridėkite keletą paprastų įpročių, bet nedarykite jų per prievartą. Pabandykite užrašyti tris smulkius dalykus, už kuriuos esate dėkingi - net jei tai tik šilta arbata ryte. Fizinis judėjimas, nors ir sunkiai įveikiamas, gali paleisti endorfinus: užtenka 10 minučių greito ėjimo lauke. Būtinai palaikykite miego ciklą - eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu laiku. Labai padeda pokalbis su kuo nors, kam pasitikite, net jei jis atrodo nereikšmingas. Jei norite, galite išbandyti dienoraštį - aprašykite tą tamsą, nereikia jos puošti. Saugokitės alkoholio ar narkotikų kaip sprendimo - jie tik pagilina dugną. Taip pat verta pasidaryti kraujo tyrimus (vitaminas D, B12, skydliaukė) - kartais pakeitus mitybą grįžta gyvybingumas.
- Mintys ar planai pakenkti sau, kalbėjimas apie mirtį ar jausmas, kad gyventi neverta.
- Visiškas neveiklumas - nebekylate iš lovos kelias dienas, nesirūpinate asmens higiena.
- Staigus svorio kritimas ar priaugimas be aiškios priežasties.
- Miego sutrikimai: nemiga arba nuolatinis miegas daugiau nei 12 valandų per parą.
- Fiziniai simptomai: krūtinės skausmas, stiprus galvos svaigimas, dusulys - ypač jei jie kartu su beviltiškumu.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar vaistais, siekiant numalšinti jausmą.
- Beviltiškumas, trunkantis ilgiau nei 3 savaites ir nepalengvėjantis nuo poilsio ar pokalbių.
