Hamiltono depresijos skalė
Hamiltono depresijos skalė (HDRS) - tai vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų klinikinių instrumentų, padedančių įvertinti depresijos simptomų sunkumą. Šį struktūruotą interviu parengė psichiatras Max Hamiltonas, o šiandien jis laikomas auksiniu standartu tiek moksliniuose tyrimuose, tiek kasdienėje psichiatro praktikoje.
Funkcija
- Įvertinti depresijos epizodo sunkumą suaugusiems pacientams.
- Stebėti gydymo progresą ir atsaką į terapiją.
- Atskirti depresiją nuo kitų psichikos sutrikimų.
Kilmė
- Sukurta 1960 metais britų psichiatro Maxo Hamiltono.
- Iš pradžių apėmė 21 klausimą, vėliau adaptuota į 17 dažniausiai naudojamų punktų versiją.
Procedūra
- Gydytojas arba psichologas veda pusiau struktūruotą interviu, kurio metu klausiama apie nuotaiką, kaltės jausmą, miego sutrikimus, darbingumą, somatinius simptomus ir suicidines mintis.
- Kiekvienas punktas vertinamas nuo 0 iki 4 balų (kartais 0-2), priklausomai nuo simptomo sunkumo.
- Pilna versija trunka nuo 15 iki 30 minučių.
Priežastys
- Sunkus depresinis epizodas su melancholiniais ar psichoziniais požymiais.
- Gydymui atspari depresija, kai simptomai išlieka nepaisant kelių medikamentinių ar psichoterapinių bandymų.
- Gretutiniai psichikos sutrikimai, tokie kaip nerimo ar valgymo sutrikimai, galintys sustiprinti depresijos vaizdą.
Gydytojų specialybės
- Psichiatras (psichiatrė) - pirminei diagnostikai ir gydymo korekcijai.
- Klinikinis psichologas (klinikinė psichologė) - išsamiam psichometriniam vertinimui.
Situacijos
- Įtariant depresiją arba vertinant jau nustatyto depresinio sutrikimo sunkumą.
- Prieš pradedant antidepresantų skyrimą bei periodiškai vertinant gydymo efektyvumą.
- Moksliniuose tyrimuose, siekiant standartizuotai palyginti skirtingų gydymo metodų poveikį.
