Distimija
Distimija - tai lėtinė depresijos forma, trunkanti ne vienerius metus ir dažnai nediagnozuojama, nes jos simptomai būna švelnesni nei įprastos depresijos. Ši būklė gali rimtai paveikti gyvenimo kokybę, santykius ir darbingumą, tačiau tinkamai gydant pasveikti įmanoma.
Distimija, dar vadinama nuolatiniu depresiniu sutrikimu, yra ilgalaikė nuotaikos problema, kai žmogus jaučiasi liūdnas, praradęs susidomėjimą ar energijos daugumą dienų, mažiausiai dvejus metus (vaikams - vienerius metus). Ligos mechanizmas susijęs su smegenų neuromediatorių, ypač serotonino, disbalansu, taip pat lėtiniu stresu ir genetiniu polinkiu. Skirtingai nuo ūmios depresijos, distimija progresuoja lėtai, o simptomai būna lengvesni, tačiau nuolatiniai.
- Ilgalaikis liūdesys ar tuštumo jausmas
- Prarastas susidomėjimas ar malonumas kasdienėje veikloje
- Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas
- Sumažėjusi savivertė ir per didelė savikritika
- Sunkumas susikaupti ar priimti sprendimus
- Pesimistinis požiūris į ateitį
- Miego sutrikimai (per daug ar per mažai miego)
- Apetito pokyčiai (per didelis ar per mažas)
Tiksli distimijos priežastis nėra žinoma, tačiau jos atsiradimui įtakos turi genetinis polinkis, smegenų neuromediatorių pusiausvyros sutrikimai, lėtinis stresas, praeities psichologinės traumos, asmenybės bruožai (pvz., polinkis į pesimizmą), taip pat amžius - dažniau diagnozuojama jauniems suaugusiesiems. Riziką didina ir šeimos istorijoje buvusi depresija, ilgalaikės sveikatos problemos, socialinė izoliacija ar priklausomybės.
Distimijos diagnozė nustatoma remiantis išsamiu klinikiniu pokalbiu, įvertinant simptomų trukmę (bent dveji metai) bei jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Gydytojas gali naudoti standartizuotus klausimynus, tokius kaip PHQ-9 ar Hamiltono depresijos skalę, taip pat atmesti kitas sveikatos problemas kraujo tyrimais ar vaizdiniais tyrimais (pvz., magnetiniu rezonansu). Svarbu, kad pacientas atvirai papasakotų apie savo nuotaiką, miegą, apetitą ir mintis.
Distimija efektyviai gydoma derinant psichoterapiją ir vaistus. Populiariausia psichoterapijos forma yra kognityvinė-elgesio terapija, kuri padeda pakeisti neigiamas mintis ir elgesį. Gydytojas gali skirti antidepresantų, ypač selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių, kurie didina serotonino kiekį smegenyse. Taip pat rekomenduojama reguliari fizinė veikla, sveika mityba, miego higiena ir streso mažinimo metodai. Gydymas yra ilgalaikis, bet daugumai pacientų padeda pasiekti reikšmingą pagerėjimą.
Jeigu jaučiatės liūdnas, bejėgis ar praradęs susidomėjimą gyvenimu daugiau nei kelias savaites, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Ypač skubios pagalbos reikia, jei kyla minčių apie savižudybę, savęs žalojimą ar jei simptomai labai trukdo atlikti kasdienes užduotis - dirbti, mokytis ar bendrauti. Atminkite: distimija yra gydoma, ir kreiptis pagalbos nėra gėda.
