Didysis depresinis sutrikimas
Didysis depresinis sutrikimas - tai ne tik liūdesys ar bloga nuotaika. Tai rimta psichikos liga, kuri paveikia visą žmogaus gyvenimą - mintis, emocijas, kūną ir kasdienį funkcionavimą. Suprasti šią ligą yra pirmas žingsnis į pagalbą sau ar artimajam.
Didysis depresinis sutrikimas (dar vadinamas klinikine depresija) yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi intensyvūs ir ilgalaikiai depresijos epizodai, trunkantys mažiausiai dvi savaites. Liga paveikia smegenų chemiją - neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas, pusiausvyrą. Dėl to sutrinka nuotaikos reguliavimas, miegas, apetitas ir energijos lygis. Didysis depresinis sutrikimas nėra silpnumo požymis - tai medicininė būklė, kurią galima gydyti.
- Nuolatinis liūdesys, tuštuma ar beviltiškumas
- Prarastas susidomėjimas ar malonumas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą
- Jautrumas atmetimui, irzlumas ar pyktis
- Kaltės jausmas, bevertiškumas ar per didelė savikritika
- Didelis nuovargis ir energijos stoka net po poilsio
- Miego sutrikimai - nemiga arba per didelis miegas
- Apetito pokyčiai - valgymo sumažėjimas arba persivalgymas, svorio svyravimai
- Lėtinis skausmas be aiškios fizinės priežasties (galvos skausmai, nugaros skausmai)
- Sunkumas susikaupti, priimti sprendimus ar prisiminti informaciją
- Lėtas mąstymas, kalbėjimas ar judesiai
- Nuolatinės neigiamos mintys, pesimizmas
Tiksli didžiojo depresinio sutrikimo priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad ją lemia biologinių, genetinių, aplinkos ir psichologinių veiksnių derinys. Rizikos veiksniai apima šeimos istoriją (depresija ar kiti psichikos sutrikimai), didelį stresą (netektis, skyrybos, finansiniai sunkumai), lėtines ligas (širdies ligos, diabetas, onkologinės ligos), hormoninius pokyčius (pvz., po gimdymo) bei tam tikrų asmenybės bruožų (žema savivertė, perfekcionizmas). Taip pat svarbus vaidmuo tenka smegenų struktūros ir cheminių medžiagų pokyčiams.
Didysis depresinis sutrikimas diagnozuojamas remiantis pokalbiu su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Gydytojas vertina simptomus, jų trukmę, intensyvumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui, naudodamas struktūruotus klausimynus (pvz., Hamiltono depresijos vertinimo skalę). Laboratoriniai kraujo tyrimai (skydliaukės hormonai, vitaminų kiekis) gali būti atliekami siekiant atmesti fizines ligas, galinčias sukelti depresijos simptomus. Nors nėra konkretaus vaizdinio tyrimo depresijai nustatyti, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) kartais naudojama moksliniuose tyrimuose.
Didysis depresinis sutrikimas yra gerai gydomas, o gydymo sėkmė siekia 80-90 proc. Dažniausiai taikomas kombinuotas gydymas: antidepresantai (pvz., selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai - SSRI) ir psichoterapija (kognityvinė-elgesio terapija, tarpasmeninė terapija). Sunkesniais atvejais gali būti taikoma elektrokonvulsinė terapija (EKT) arba transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS). Svarbu laikytis gydymo plano ir neatidėlioti pagalbos - net pagerėjus savijautai, gydytojo nurodymu reikia tęsti vaistus, kad būtų išvengta atkryčio. Papildomai rekomenduojama reguliari fizinė veikla, sveika mityba, pakankamas miegas ir streso mažinimo metodai, tokie kaip meditacija.
Nedelsiant kreipkitės pagalbos, jeigu jaučiate depresijos simptomus, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites arba trukdo jūsų kasdienei veiklai - darbui, santykiams, gebėjimui rūpintis savimi. Ypatingai skubios pagalbos reikia, kai atsiranda minčių apie savižudybę, savižalą arba netikėti jausmai, kad gyvenimas neturi prasmės. Taip pat verta kreiptis, jei šalia depresijos jaučiate nerimo priepuolius, haliucinacijas arba jei depresija apima po sunkaus įvykio (pvz., mylimo žmogaus netekties). Jūsų šeimos gydytojas gali būti pirminis pagalbos kontaktas - jis nukreips pas specialistą.
