Depresija
Depresija - tai ne vien liūdesys ar laikinas nusiminimas. Tai rimta psichikos liga, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Laiku atpažinta ir gydoma depresija gali būti sėkmingai kontroliuojama, todėl svarbu žinoti pagrindinius požymius ir kreiptis pagalbos.
Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga nuolatinė liūdesio, tuštumo ar prarasto susidomėjimo jausmas. Ji veikia ne tik emocijas, bet ir kūną, mintis bei elgesį. Sergantysis gali prarasti motyvaciją, sutrikti miegas, apetitas. Depresija nėra silpnumo požymis - tai medicininė būklė, kai smegenyse sutrinka neurotransmiterių (pvz., serotonino, norepinefrino) pusiausvyra.
- Nuolatinis liūdesys, beviltiškumas, tuštuma
- Prarastas domėjimasis veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą
- Didelis nuovargis, energijos stoka net ir atlikus nedidelius darbus
- Miego sutrikimai: nemiga arba per didelis miegas
- Apetito pokyčiai, lemiantys svorio mažėjimą arba didėjimą
- Sunkumai susikaupti, priimti sprendimus, prisiminti
- Per didelis kaltės jausmas, savęs menkinimas
- Nerimas, dirglumas ar lėtas judėjimas
- Mintys apie mirtį, savižudybę ar bandymai pakenkti sau
Depresija kyla dėl sudėtingos biologinių, genetinių, aplinkos ir psichologinių veiksnių sąveikos. Rizika didesnė, jei šeimoje yra buvę depresijos atvejų, patirta stiprių išgyvenimų (netektis, prievarta, skyrybos), sergama lėtinėmis ligomis arba piktnaudžiaujama medžiagomis (alkoholiu, narkotikais). Hormonų pokyčiai (pvz., po gimdymo, menopauzės metu) taip pat gali prisidėti.
Diagnozę nustato gydytojas psichiatras arba psichikos sveikatos specialistas, remdamasis pokalbio metu surinkta informacija. Naudojami klausimynai (pvz., PHQ-9), vertinami simptomai pagal TLK-11 ar DSM-5 kriterijus. Kartais atliekami kraujo tyrimai, kad būtų atmestos kitos ligos (pvz., skydliaukės sutrikimai). Tyrimų (pvz., MRT, EEG) paprastai nereikia, nebent įtariamos organinės smegenų priežastys.
Depresija gydoma medikamentais (antidepresantais, tokiais kaip SSRI, SNRI) ir psichoterapija (kognityvine-elgesio, tarpasmenine ar psichodinamine). Sunkiais atvejais gali būti taikoma elektrokonvulsinė terapija arba transkranijinė magnetinė stimuliacija. Labai svarbi gyvensena: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, miego higiena ir socialinė parama. Gydymas dažnai trunka kelis mėnesius, o palaikomoji terapija padeda išvengti atkryčio.
Jei jaučiate kelis iš minėtų simptomų ilgiau nei dvi savaites ir jie trukdo kasdieniam gyvenimui (darbui, santykiams, savipriežiūrai), nedelskite kreiptis į šeimos gydytoją ar psichiatrą. Skubios pagalbos reikia, jei kyla minčių apie savižudybę, savęs žalojimą arba jaučiatės visiškai bejėgiai. Prisiminkite - pagalba yra prieinama ir efektyvi.
