Nenoriu gyventi
Ši frazė nėra įprastas fizinis simptomas, o išreiškia gilų emocinį skausmą ir beviltiškumą. Tai gali būti rimtas signalas, kad žmogui reikia nedelsiant psichologinės pagalbos. Ignoruoti tokios minties negalima - ji gali rodyti depresiją, trauminę patirtį ar net savižudybės riziką. Šiame gide aiškinsime, ką tokie jausmai reiškia, kokios priežastys juos sukelia, kaip galima padėti sau ar kitam, ir kada būtina skubiai kreiptis į specialistus.
Tai ne paprastas nuovargis ar trumpalaikis liūdesys, o gilus vidinis išgyvenimas, kai žmogus praranda vilties dėl ateities, jaučiasi beprasmis arba nematantis išeities iš skausmingos situacijos. Fiziškai organizmas reaguoja per streso hormonus - gali sutrikti miegas, dingti apetitas, atsirasti fizinis išsekimas. Emociškai tai gali lydėti gėda, kaltė, vienišumo jausmas. Svarbu suprasti, kad tokia būsena yra laikina, o tinkama pagalba gali grąžinti norą gyventi.
- Klinikinė depresija - viena dažniausių priežasčių, sukelianti beviltiškumą.
- Didelis emocinis išsekimas ir perdegimas darbe ar asmeniniame gyvenime.
- Nesveikos minties struktūros, pavyzdžiui, įsitikinimas, kad niekada nebus geriau.
- Patyčios, socialinė izoliacija ar ilgalaikis vienišumas.
- Gedulas ar netektis, su kuria nepavyksta susitaikyti.
- Savižudybės planai ar ketinimai - jei žmogus turi konkretų planą ir priemones.
- Sunkūs psichikos sutrikimai (šizofrenija, bipolinis sutrikimas) - ypač su psichoziniais simptomais.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, kuris gilias mintis paverčia veiksmais.
- Potrauminio streso sutrikimas po smurto, prievartos ar nelaimingo atsitikimo.
Jei jaučiate norą mirti, svarbiausia nepalikti savęs vieno. Nedelsiant kreipkitės į artimą žmogų, pasitikėjimo vertą draugą ar šeimos narį - papasakokite, ką jaučiate. Venkite alkoholio ir narkotikų, nes jie stiprina beviltiškumo jausmą. Pabandykite praeiti kelis gilaus kvėpavimo ciklus, kad sumažintumėte ūmų stresą. Užrašykite ant popieriaus tris dalykus, dėl kurių esate dėkingi - net menkiausių. Tačiau atminkite: šie veiksmai yra tik laikina pirmoji pagalba. Tikras sprendimas yra profesionalo pagalba. Suaugusieji gali skambinti į Krizių įveikimo centrą, o vaikai ir jaunimas - „Jaunimo linija“. Taip pat galite apsilankyti pas šeimos gydytoją - jis suteiks pirminį vertinimą ir nukreips pas psichiatrą ar psichologą. Svarbu žinoti: neprivalote kentėti vieni, yra išeitis.
- Žmogus jau bando nusižudyti (pavyzdžiui, praryja tabletes, pjaunasi, rišasi virvę).
- Turi konkretų planą, kaip ir kada nusižudyti, ir prieigą prie priemonių (ginklų, vaistų).
- Atsisako bet kokios pagalbos ir aiškiai sako, kad ketina baigti gyvenimą.
- Yra smurtavęs prieš save - padarė žaizdų, pjūvių, bandė pasikarti.
- Mintys apie mirtį tęsiasi keletą dienų ir trukdo kasdienei veiklai.
- Teko girdėti balsus ar matyti vaizdus, kurie liepia kenkti sau.
- Prisidėjus prie minčių atsiranda fiziniai simptomai - stiprus galvos skausmas, širdies plakimas.
