Nerimastingumas
Nerimastingumas - tai nemalonus emocinis ir fiziologinis išgyvenimas, pasireiškiantis vidine įtampa, baime, nerimu dėl ateities ar konkrečių situacijų. Jis gali būti normali organizmo reakcija į stresą, tačiau per dažnas ar stiprus nerimastingumas gali rodyti sveikatos problemas.
Nerimastingumas yra organizmo atsakas į suvokiamą grėsmę ar pavojų - tai evoliucinis mechanizmas, padedantis išgyventi. Fiziologiškai jis susijęs su simpatinės nervų sistemos aktyvacija: pagreitėja širdies ritmas, padidėja prakaitavimas, įsitempia raumenys, pagilėja kvėpavimas. Ši būsena dažnai vadinama „kovok arba bėk“ reakcija. Nors normaliomis aplinkybėmis nerimastingumas praeina, kai grėsmė išnyksta, lėtinis ar per didelis nerimastingumas gali rodyti psichikos sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos atakas ar fobijas.
- Stresas darbe ar mokykloje
- Asmeniniai gyvenimo įvykiai (santykiai, finansai)
- Per didelis kofeino ar stimuliantų vartojimas
- Miego trūkumas ar prasta miego kokybė
- Fizinis nuovargis ar pervargimas
- Generalizuotas nerimo sutrikimas
- Panikos atakos (staigus intensyvus baimės jausmas)
- Socialinis nerimo sutrikimas
- Depresija
- Širdies ritmo sutrikimai (pvz., prieširdžių virpėjimas)
- Hipertireozė (skydliaukės per didelis aktyvumas)
- Trauminės patirties pasekmės (PTSD)
Jei nerimastingumas nėra stiprus ar pavojingas, galite išbandyti šiuos savipagalbos būdus: 1) Gilus kvėpavimas - lėtai įkvėpkite per nosį 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes, lėtai iškvėpkite per burną 6 sekundes. Pakartokite keletą kartų. 2) Fizinis aktyvumas - net trumpas pasivaikščiojimas gali sumažinti įtampą. 3) Atsipalaidavimo technikos - meditacija, progresyvus raumenų atpalaidavimas. 4) Apribokite kofeino ir alkoholio vartojimą, ypač vakare. 5) Laikykitės reguliaraus miego grafiko. 6) Jei nerimastingumas susijęs su konkrečia situacija, pabandykite racionaliai įvertinti grėsmę - ar tikrai ji tokia didelė? 7) Kalbėkite su artimaisiais ar draugais, pasidalinkite jausmais. Jei simptomai išlieka ilgiau nei kelias savaites ar pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistą.
- Nerimastingumą lydi krūtinės skausmas, spaudimas ar dusulys (gali būti širdies infarktas)
- Staigus, labai stiprus nerimastingumas su širdies plakimu, drebuliu, prakaitavimu, galvos svaigimu (panikos ataka gali imituoti infarktą)
- Mintys apie savižudybę ar pakenkimą sau
- Nerimastingumas po galvos traumos
- Jausmas, kad prarandate sąmonę arba jau praradote
- Kartu su nerimastingumu pasireiškia karščiavimas, sąmonės sutrikimas, neaiškios kilmės skausmas
- Nerimastingumas tęsiasi ilgiau nei 2-3 savaites
- Jis trukdo dirbti, mokytis, bendrauti ar miegoti
- Dažnos panikos atakos
- Nerimastingumas atsiranda be aiškios priežasties
- Kartu su nerimastingumu pastebite svorio kritimą, nuovargį, karščio netoleravimą (gali būti skydliaukės problema)
- Pradėjote vartoti naujus vaistus, o nerimastingumas atsirado po jų
