Glioma

Glioma - tai viena dažniausių pirminių smegenų navikų rūšių, kylanti iš glijos ląstelių. Ši diagnozė gali kelti nerimą, tačiau šiuolaikinė medicina siūlo vis daugiau gydymo galimybių. Laiku nustačius ligą ir tinkamai gydant, galima pasiekti gerų rezultatų.

Glioma yra navikas, išsivystantis iš glijos ląstelių, kurios sudaro smegenų atraminį audinį. Šios ląstelės paprastai atlieka apsauginę ir maitinimo funkciją neuronams. Glioma gali atsirasti bet kurioje smegenų ar nugaros smegenų dalyje. Pagyvenus žmonėms dažniau pasitaiko aukšto laipsnio gliomos (glioblastoma), o vaikams - žemo laipsnio gliomos. Glioma nėra vienalytė liga, ji skirstoma pagal ląstelių tipą ir piktybiškumo laipsnį.

Dažniausi požymiai
  • Nuolatiniai galvos skausmai, kurie stiprėja ryte arba kosint
  • Traukuliai (epilepsijos priepuoliai) be aiškios priežasties
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Regėjimo ar kalbos sutrikimai
Kiti galimi simptomai
  • Silpnumas ar tirpimas vienoje kūno pusėje
  • Asmenybės pokyčiai
  • Atminties ar koncentracijos problemos
  • Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai

Tiksli gliomos priežastis dažniausiai nežinoma. Dauguma atvejų pasitaiko atsitiktinai, be paveldimo ryšio. Retais atvejais gliomos gali atsirasti dėl genetinių sindromų (pvz., neurofibromatozė). Žinomi rizikos veiksniai: vyresnis amžius, jonizuojančioji spinduliuotė (pvz., po ankstesnio spindulinio gydymo), o kai kurie tyrimai rodo galimą ryšį su ilgalaikiu uždegimu. Mobilieji telefonai nėra įrodyti kaip priežastis.

Diagnozė pradedama nuo neurologo apžiūros ir vaizdinių tyrimų. Pirmasis žingsnis - magnetinio rezonanso tomografija (MRT) su kontrastu, kuri leidžia detalizuoti naviko dydį ir vietą. Dažnai atliekama kompiuterinė tomografija (KT). Galutinė diagnozė patvirtinama histologiniu tyrimu - naviko biopsija arba chirurginiu pašalinimu. Kartais atliekama genetinė naviko analizė, padedanti parinkti tikslinį gydymą.

Gydymas priklauso nuo gliomos tipo, laipsnio, vietos ir paciento būklės. Pagrindiniai metodai: chirurginis naviko pašalinimas (jei įmanoma), spindulinė terapija ir chemoterapija. Aukšto laipsnio gliomoms dažnai taikoma kombinuotė: operacija, spindulinis gydymas ir chemoterapija (pvz., temozolomidu). Pastaraisiais metais naudojama tikslinė terapija, imunoterapija ir naviko elektrinio lauko terapija. Reabilitacija ir simptominis gydymas taip pat svarbūs.

Būtina nedelsiant kreiptis, jei atsiranda staigūs ar progresuojantys neurologiniai simptomai, tokie kaip stiprus galvos skausmas, traukuliai, regėjimo praradimas, kalbos sutrikimai ar silpnumas vienoje kūno pusėje. Jei simptomai nuolatiniai ir neaiškūs, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris prireikus nukreips pas neurologą. Ankstyva diagnostika gali pagerinti prognozę.

Susiję tyrimai su Glioma

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).