Ki67 proliferacijos indeksas
Ki67 proliferacijos indeksas yra imunohistocheminis navikinių ląstelių dalijimosi aktyvumo rodiklis. Šis tyrimas padeda įvertinti naviko agresyvumą ir prognozę, ypač sergant krūties, plaučių, prostatos ir kitų organų vėžiu. Rezultatas išreiškiamas procentais, nurodančiais proliferuojančių ląstelių dalį.
Funkcija
- Ki67 yra branduolinis baltymas, kurio ekspresija stipriai padidėja ląstelių ciklo aktyviosiose fazėse (G1, S, G2, M).
- Jis naudojamas kaip proliferacijos žymuo - kuo daugiau ląstelių teigiamų Ki67, tuo spartesnis naviko augimas.
Kilmė
- Ki67 pirmą kartą aprašytas 1983 metais, pavadinimas kilęs iš Kiël miesto Vokietijoje, kur jis buvo atrastas.
- Tyrimas atliekamas iš naviko biopsijos arba operacinės medžiagos, naudojant imunohistocheminį dažymą.
Procedūra
- Tyrimui reikalingas naviko audinio mėginys, gautas biopsijos arba chirurginės rezekcijos metu.
- Audinys fiksuojamas formalinu, įliejamas į parafiną, pjaustomas ir dažomas anti-Ki67 antikūnais.
- Patologas mikroskopu vertina teigiamų ląstelių procentą (paprastai suskaičiuojama 500-1000 ląstelių).
Priežastys
- Didelis Ki67 rodo aktyvų ląstelių dalijimąsi, būdingą agresyviems navikams (pvz., triple neigiamas krūties vėžys, limfomos).
- Geresnį atsaką į chemoterapiją, bet blogesnę prognozę, jei navikas nereaguoja į gydymą.
Priežastys
- Mažas Ki67 rodo lėtesnį ląstelių dalijimąsi, būdingą mažiau agresyviems navikams (pvz., luminal A tipo krūties vėžys).
- Paprastai siejamas su geresne prognoze ir mažesniu atsaku į chemoterapiją.
Pagrindinės situacijos
- Diagnozavus piktybinį naviką, siekiant įvertinti jo proliferacinį aktyvumą.
- Sprendžiant dėl adjuvantinės chemoterapijos tikslingumo, ypač sergant krūties arba plaučių vėžiu.
- Tyrimą dažniausiai skiria onkologas arba patologas.
| Bendra | Nėra vieningų tarptautinių normų, ribos priklauso nuo naviko tipo. Pavyzdžiui, krūties vėžyje: mažas (<20%), vidutinis (20-30%), didelis (>30%). |
|---|
