Ekstrapulmoninė tuberkuliozė
Ekstrapulmoninė tuberkuliozė yra tuberkuliozės forma, kai infekcija pažeidžia ne plaučius, o kitus organus. Nors ji rečiau diagnozuojama nei plaučių tuberkuliozė, ši liga yra ne mažiau pavojinga ir reikalauja savalaikio gydymo. Suprasti šios ligos simptomus ir priežastis - pirmas žingsnis į sveikatos apsaugą.
Ekstrapulmoninė tuberkuliozė yra infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis. Skirtingai nuo klasikinės plaučių tuberkuliozės, ši forma pažeidžia kitas kūno dalis: limfmazgius, kaulus, smegenų dangalus, inkstus, žarnyną, lytinius organus ar odą. Infekcija gali plisti per kraują ar limfinę sistemą, o simptomai priklauso nuo pažeisto organo. Ši liga dažnai būna sunkesnė ir sunkiau diagnozuojama, nes nesukelia tipinių plaučių simptomų. Laiku negydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kaulinės deformacijos ar meningitas.
- Ilgai trunkantis karščiavimas (ypač vakarais)
- Naktinis prakaitavimas ir šaltkrėtis
- Nuovargis, silpnumas, svorio kritimas
- Limfmazgių tuberkuliozė: padidėję, skausmingi mazgai kakle, pažastyse, kirkšnyse
- Kaulų ir sąnarių tuberkuliozė: stuburo ar sąnarių skausmas, patinimas, judesių ribotumas
- Urogenitalinės sistemos tuberkuliozė: kraujas šlapime, skausmas juosmens srityje, menstruacijų sutrikimai
- Smegenų dangalų tuberkuliozė (meningitas): stiprus galvos skausmas, kaklo sustingimas, pykinimas, sąmonės sutrikimai
- Pilvo tuberkuliozė: pilvo skausmas, viduriavimas, pilvo pūtimas, kepenų padidėjimas
Ligą sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis, kuri dažniausiai patenka į organizmą per kvėpavimo takus. Tačiau sveikas organizmas dažnai sugeba lokalizuoti infekciją, o liga išsivysto tik susilpnėjus imunitetui. Rizikos veiksniai: ŽIV infekcija, diabetas, lėtinis inkstų nepakankamumas, gydymas imunosupresantais, piktnaudžiavimas alkoholiu, netinkama mityba, glaudus kontaktas su sergančiuoju aktyvia plaučių tuberkulioze. Ekstrapulmoninė forma dažniau pasireiškia vaikams ir jaunesniems suaugusiems, ypač imigrantams iš didelio sergamumo šalių.
Diagnozuoti ekstrapulmoninę tuberkuliozę sudėtinga, nes simptomai primena kitas ligas. Gydytojas pradedą apžiūra, kraujo tyrimais, odos (Mantoux) arba gamma interferono išsiskyrimo (IGRA) testais. Tiksliausia - pažeisto organo audinio biopsija, kurios mėginys tiriamas mikroskopu, kultivuojamas arba atliekama PGR analizė. Vaizdiniai tyrimai - kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar ultragarsas - padeda nustatyti pakitimus kauluose, smegenyse, pilvo ertmėje. Taip pat reikia atmesti aktyvią plaučių tuberkuliozę (krūtinės ląstos rentgenograma).
Gydymas yra ilgalaikis (6-12 mėnesių) ir pagrįstas deriniais antituberkuliozinių vaistų (pvz., izoniazidas, rifampicinas, etambutolis, pirazinamidas). Pradinė intensyvi fazė trunka 2 mėnesius, po to tęsiama palaikomoji fazė. Vaistai skiriami griežtai prižiūrint gydytojui (tiesiogiai stebima terapija). Kartais reikalinga chirurginė intervencija - absceso drenavimas, kaulinės deformacijos korekcija ar pažeistos dalies pašalinimas. Gydymo metu svarbu reguliariai tikrinti kepenų funkciją, nes vaistai gali būti toksiški. Visiškas pasveikimas galimas laikantis režimo.
Nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar infekcinių ligų specialistą, jei: karščiuojate ilgiau kaip 3 savaites nepaisant įprastinių vaistų, naktimis gausiai prakaitavote, numetėte svorio be aiškios priežasties, jaučiate stiprų nuovargį. Ypatingai svarbu skubiai ieškoti pagalbos, jei atsiranda stiprus galvos skausmas kartu su kaklo sustingimu, sąmonės sutrikimai, kraujas šlapime ar didėjantis skausmas stuburo srityje. Jei turėjote kontaktą su sergančiuoju plaučių tuberkulioze ir pasireiškė minėti simptomai - būtinas neatidėliotinas patikrinimas.
