Mycobacterium tuberculosis DNR
Mycobacterium tuberculosis DNR tyrimas - tai molekulinės diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti tuberkuliozės sukėlėjo genetinę medžiagą biologinėje medžiagoje. Tyrimas pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu, todėl yra auksinis standartas diagnozuojant tuberkuliozę, ypač kai įtariama plaučių ar ekstrapulmoninė forma.
Funkcija
- Nustato specifinius Mycobacterium tuberculosis komplekso DNR fragmentus, įrodančius aktyvią infekciją.
- Leidžia atskirti tuberkuliozę nuo netuberkuliozinių mikobakterijų sukeltų infekcijų.
Kilmė
- Mikobakterijos yra aerobinės, lazdelės formos bakterijos, kurios gali ilgai išlikti organizme latentinės formos.
- Mycobacterium tuberculosis yra pagrindinis žmogaus tuberkuliozės sukėlėjas, plintantis oro lašeliniu būdu.
Procedūra
- Medžiaga tyrimui imama iš kvėpavimo takų (skrepliai, bronchoalveolinis lavažas), šlapimo, smegenų skysčio ar audinių biopsijos.
- Naudojant PGR (polimerazės grandininę reakciją) dauginami specifiniai DNR fragmentai, kurie vėliau aptinkami elektroforezės arba fluorescenciniais zondais.
Priežastys
- Aktyvi tuberkuliozės infekcija (plaučių ar ekstrapulmoninė forma, pvz., limfmazgių, kaulų, inkstų).
- Neseniai persirgta tuberkuliozė (gali būti liekamoji DNR, tačiau klinikiniai simptomai ir kiti tyrimai padeda atskirti).
Klinikinė reikšmė
- Teigiamas rezultatas rodo, kad paciento organizme yra gyvybingų tuberkuliozės mikobakterijų, todėl būtinas gydymo pradėjimas.
- Tyrimas padeda stebėti gydymo efektyvumą - neigiamas rezultatas po gydymo kurso rodo sėkmingą eliminaciją.
Pagrindinės indikacijos
- Įtariama tuberkuliozė pacientams, turintiems ilgalaikį kosulį, karščiavimą, naktinį prakaitavimą, svorio kritimą.
- Kontaktas su sergančiuoju aktyvia tuberkulioze, ypač jei pacientas yra imunosupresuotas.
Rekomenduojantys gydytojai
- Pulmonologas
- Infektologas
