Vestibulinis neuronitas
Vestibulinis neuronitas - tai staiga prasidedantis vidinės ausies pusiausvyros nervo uždegimas arba funkcijos sutrikimas, sukeliantis stiprų galvos svaigimą, pykinimą ir pusiausvyros praradimą. Nors būklė labai nemaloni ir gali išgąsdinti, dažniausiai ji nėra pavojinga gyvybei ir dauguma žmonių palaipsniui pasveiksta. Svarbiausia - atskirti Vestibulinis neuronitas nuo kitų, skubios pagalbos reikalaujančių ligų, ypač insulto.
Vestibulinis neuronitas yra ūminis vestibulinio nervo, kuris perduoda informaciją iš vidinės ausies į smegenis apie galvos padėtį ir judėjimą, pažeidimas. Šis nervas yra labai svarbus pusiausvyrai: jis padeda smegenims suprasti, ar kūnas juda, sukasi, pasvyra, ar stovi vietoje. Kai vienos pusės vestibulinis nervas staiga ima veikti silpniau arba nustoja tinkamai perduoti signalus, smegenys gauna prieštaringą informaciją iš kairės ir dešinės vidinės ausies. Dėl to atsiranda stiprus sukimosi jausmas - vertigo, sutrinka eisena, gali pykinti, žmogus jaučiasi tarsi aplinka suktųsi arba jis pats būtų „nublokštas“ į vieną pusę. Vestibulinis neuronitas paprastai pažeidžia pusiausvyros sistemą, bet ne klausą. Tai svarbus požymis, padedantis atskirti šią būklę nuo labirintito, kai uždegimas apima ir vidinės ausies klausos struktūras, todėl gali atsirasti klausos susilpnėjimas ar ūžesys ausyje. Dažniausiai Vestibulinis neuronitas prasideda staiga: žmogus pabunda su stipriu galvos svaigimu arba simptomai atsiranda per kelias valandas dienos metu. Pirmosiomis paromis savijauta gali būti labai sunki - sunku vaikščioti, pasisukti lovoje, žiūrėti į judančius objektus, net sėdėti tiesiai. Vėliau smegenys pradeda prisitaikyti prie pakitusios informacijos - šis procesas vadinamas vestibuline kompensacija. Dėl kompensacijos simptomai dažniausiai silpnėja per kelias dienas ar savaites, nors lengvas nestabilumas, jautrumas galvos judesiams ar nuovargis gali išlikti ilgiau.
- Staigus, stiprus galvos svaigimas, dažniausiai sukimosi pobūdžio - žmogui atrodo, kad sukasi kambarys arba jis pats.
- Pusiausvyros sutrikimas, svyravimas ar kritimo į vieną pusę pojūtis.
- Pykinimas ir vėmimas, ypač pirmosiomis valandomis ar dienomis.
- Sunkumas vaikščioti, poreikis laikytis už sienos, baldų ar kito žmogaus.
- Simptomų sustiprėjimas judinant galvą, atsistojant, apsiverčiant lovoje ar greitai pakeitus kūno padėtį.
- Nevalingi akių judesiai, vadinami nistagmu, kuriuos dažniausiai pastebi gydytojas apžiūros metu.
- Bendras silpnumas, prakaitavimas, nerimas ar panikos jausmas dėl labai intensyvaus svaigimo.
- Naujai atsiradusio ryškaus klausos susilpnėjimo vienoje ausyje.
- Stipraus ausies skausmo ar pūlingų išskyrų iš ausies.
- Ryškaus ūžesio ausyje kaip pagrindinio simptomo.
- Kalbos sutrikimo, veido perkreipimo, rankos ar kojos silpnumo - šie požymiai labiau būdingi neurologinėms skubioms būklėms.
- Pirmoji para dažniausiai būna sunkiausia: svaigimas gali būti toks intensyvus, kad žmogus negali atsikelti iš lovos.
- Per 2-3 dienas pykinimas ir stipriausias vertigo dažnai pradeda mažėti.
- Per 1-3 savaites dauguma žmonių gali grįžti prie įprastesnės veiklos, nors judesių provokuojamas nestabilumas dar gali varginti.
- Kai kuriems pacientams liekamasis disbalansas, jautrumas greitam galvos pasukimui, judančiai aplinkai ar ekranams gali tęstis kelias savaites ar mėnesius.
Tiksli Vestibulinis neuronitas priežastis ne visada nustatoma, tačiau dažniausiai manoma, kad būklė susijusi su virusine infekcija arba imuninės sistemos reakcija po infekcijos. Neretai pacientai pasakoja, kad prieš svaigimo priepuolį sirgo peršalimu, gerklės skausmu, sloga, gripą primenančia liga ar kita viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Viena iš hipotezių - tam tikri virusai, pavyzdžiui, herpes simplex virusas, gali suaktyvėti nervo srityje ir sukelti uždegimą. Dėl uždegimo vestibulinis nervas paburksta, pablogėja jo signalų perdavimas į smegenis, todėl atsiranda asimetrija tarp abiejų pusiausvyros sistemų. Vestibulinis neuronitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau nustatomas suaugusiesiems, ypač vidutinio amžiaus žmonėms. Riziką gali didinti neseniai persirgta virusinė infekcija, nusilpęs imunitetas, didelis fizinis ar emocinis stresas, miego trūkumas. Kai kuriais atvejais panašius simptomus gali sukelti kraujotakos sutrikimai vidinės ausies ar smegenų kamieno srityje, todėl vyresniems žmonėms, ypač turintiems aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą, širdies ritmo sutrikimų, rūkantiems ar patyrusiems insultą, būtinas atidus ištyrimas. Svarbu suprasti, kad Vestibulinis neuronitas nėra „paprastas galvos svaigimas“. Tai konkrečios pusiausvyros sistemos dalies sutrikimas, kurio simptomai gali imituoti kitas ligas. Todėl pirmą kartą atsiradus stipriam, nepraeinančiam svaigimui reikia gydytojo įvertinimo.
Vestibulinis neuronitas diagnozuojamas remiantis simptomų pobūdžiu, neurologine ir otorinolaringologine apžiūra bei, kai reikia, papildomais tyrimais. Gydytojas pirmiausia klausia, kada prasidėjo svaigimas, ar jis nuolatinis, ar priepuolinis, ar susijęs su galvos padėtimi, ar yra klausos pokyčių, ausies skausmas, karščiavimas, galvos skausmas, dvejinimasis akyse, tirpimas, silpnumas, kalbos sutrikimas. Apžiūros metu vertinama eisena, pusiausvyra, akių judesiai, nistagmas, koordinacija, jėga galūnėse, jutimai ir kiti neurologiniai požymiai. Vienas svarbių klinikinių vertinimų yra vadinamasis HINTS ištyrimas, kai gydytojas vertina galvos impulso testą, nistagmo kryptį ir akių padėties pakitimą dengiant vieną akį. Šis testas gali padėti atskirti periferinį pusiausvyros sutrikimą, tokį kaip Vestibulinis neuronitas, nuo centrinės kilmės priežasties, pavyzdžiui, insulto, tačiau jį patikimai turi atlikti patyręs specialistas. Klausai įvertinti gali būti atliekama audiometrija, ypač jei pacientas mini prikurtimą ar ūžesį ausyje. Vestibulinei funkcijai tirti gali būti naudojama videonistagmografija, kalorinis mėginys, vaizdo galvos impulso tyrimas, vestibuliniai sukelti miogeniniai potencialai. Šie tyrimai padeda nustatyti, kuri pusiausvyros sistemos pusė ir kuri jos dalis veikia silpniau. Kraujo tyrimai nėra specifiniai Vestibulinis neuronitas diagnozei, bet gali būti reikalingi įvertinti infekcijos požymius, gliukozės kiekį, elektrolitus ar kitas būkles, galinčias bloginti savijautą. Jei yra netipinių požymių, didelė insulto rizika arba diagnozė neaiški, gali būti skiriama galvos magnetinio rezonanso tomografija, ypač užpakalinės kaukolės daubos ir smegenų kamieno sričiai įvertinti. Kartais atliekama kompiuterinė tomografija, tačiau ankstyvam užpakalinės kraujotakos insultui ji gali būti mažiau jautri nei magnetinio rezonanso tomografija. Diagnostikos tikslas - ne tik patvirtinti Vestibulinis neuronitas, bet ir nepraleisti pavojingesnių būklių.
Vestibulinis neuronitas gydomas keliais etapais: pirmiausia siekiama palengvinti ūminį svaigimą ir pykinimą, vėliau - paskatinti pusiausvyros sistemos atsistatymą. Pirmosiomis dienomis gydytojas gali skirti vaistų nuo pykinimo ir vėmimo, pavyzdžiui, antiemetikų, taip pat trumpam laikui vestibulinę sistemą slopinančių vaistų. Jie gali padėti ištverti sunkiausią ligos pradžią, tačiau neturėtų būti vartojami per ilgai be gydytojo nurodymo, nes gali sulėtinti smegenų prisitaikymą. Kai kuriais atvejais, ypač jei pacientas kreipiasi anksti, gydytojas gali svarstyti kortikosteroidus uždegimui mažinti. Jų nauda vertinama individualiai, atsižvelgiant į simptomų trukmę, gretutines ligas, kraujospūdį, cukrinį diabetą, skrandžio opaligę ir kitus veiksnius. Antibiotikai paprastai neskiriami, nes Vestibulinis neuronitas dažniausiai nėra bakterinė infekcija. Jei yra gausus vėmimas ir žmogus negali gerti, gali prireikti skysčių į veną ir stebėjimo gydymo įstaigoje. Labai svarbi gydymo dalis yra vestibulinė reabilitacija. Tai specialūs pratimai, padedantys smegenims iš naujo suderinti regos, vidinės ausies ir kūno jutimų informaciją. Pratimai gali apimti žvilgsnio fiksavimą judinant galvą, pusiausvyros treniruotes, vaikščiojimą skirtingomis sąlygomis, laipsnišką grįžimą prie kasdienių judesių. Iš pradžių pratimai gali sukelti diskomfortą, bet tinkamai atliekami jie pagreitina sveikimą. Ilgas gulėjimas lovoje dažnai prailgina nestabilumą, todėl, kai tik leidžia savijauta ir saugumas, rekomenduojama pamažu judėti. Namuose svarbu gerti pakankamai skysčių, valgyti lengvą maistą, vengti alkoholio, nevairuoti ir nedirbti su pavojingais mechanizmais, kol svaigimas ryškus. Reikia pasirūpinti kritimų prevencija: geras apšvietimas, neslidūs batai, atramos vonioje, neskubėjimas lipant laiptais. Dauguma žmonių sveiksta palaipsniui, tačiau jei po kelių savaičių išlieka reikšmingas nestabilumas, verta kreiptis dėl kryptingos vestibulinės reabilitacijos pas kineziterapeutą ar reabilitacijos specialistą.
Į gydytoją reikėtų kreiptis visada, kai pirmą kartą gyvenime atsiranda stiprus, ilgiau nei kelias minutes trunkantis galvos svaigimas, ypač jei jis nepraeina ramybėje, lydi vėmimas ar sunku vaikščioti. Skubios medicinos pagalbos reikia nedelsiant, jei kartu su svaigimu atsiranda bent vienas iš šių požymių: veido, rankos ar kojos silpnumas arba tirpimas, kalbos sutrikimas, dvejinimasis akyse, naujas labai stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, koordinacijos praradimas, negalėjimas pastovėti ar eiti, krūtinės skausmas, širdies ritmo sutrikimo pojūtis, alpimas, aukšta temperatūra su sprando sustingimu. Taip pat būtina skubiai įvertinti, jei staiga susilpnėja klausa vienoje ausyje, atsiranda stiprus ausies skausmas, pūlingos išskyros ar po galvos traumos prasideda svaigimas. Vyresniems žmonėms ir pacientams, turintiems insulto rizikos veiksnių - aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą, prieširdžių virpėjimą, padidėjusį cholesterolį, rūkymo istoriją - stiprus ūminis svaigimas turi būti vertinamas ypač atsargiai. Jei Vestibulinis neuronitas jau diagnozuotas, pakartotinai kreipkitės į gydytoją, jei simptomai negerėja po kelių dienų, stiprėja, atsiranda naujų neurologinių požymių arba po kelių savaičių vis dar sunku grįžti prie įprastos veiklos. Laiku atliktas įvertinimas padeda saugiai patvirtinti diagnozę, sumažinti simptomus ir parinkti tinkamą reabilitacijos planą.
