Obstrukcinė miego apnėja
Obstrukcinė miego apnėja - tai dažnas, bet neretai ilgai neatpažįstamas miego sutrikimas, kai miegant kartotinai susiaurėja arba trumpam užsidaro viršutiniai kvėpavimo takai. Dėl to žmogus trumpam nustoja kvėpuoti, krenta deguonies kiekis kraujyje, miegas tampa fragmentuotas, o organizmas patiria nuolatinį stresą. Laiku diagnozuota ir gydoma obstrukcinė miego apnėja gali gerokai pagerinti savijautą ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Obstrukcinė miego apnėja yra būklė, kai miego metu dėl mechaninės kliūties pasunkėja arba laikinai nutrūksta oro patekimas į plaučius. Dažniausiai tai įvyksta todėl, kad atsipalaidavę ryklės, minkštojo gomurio, liežuvio pagrindo ar gerklų srities audiniai susiaurina kvėpavimo takus.
Svarbu suprasti, kad žmogus tuo metu paprastai „neužmiršta kvėpuoti“ - kvėpavimo pastangos išlieka, tačiau oras negali laisvai praeiti pro susiaurėjusius viršutinius kvėpavimo takus. Smegenys pastebi deguonies sumažėjimą ir trumpam pažadina organizmą. Dažnai šie prabudimai būna tokie trumpi, kad žmogus jų neprisimena, tačiau miego kokybė smarkiai nukenčia.
Per naktį tokie epizodai gali kartotis dešimtis ar net šimtus kartų. Kiekvieną kartą organizme suaktyvėja streso reakcija: padažnėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, sutrinka giliosios miego fazės. Ilgainiui tai gali didinti arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, miokardo infarkto, insulto, 2 tipo cukrinio diabeto, depresijos ir dėmesio sutrikimų riziką.
Obstrukcinė miego apnėja gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniau nustatoma vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiesiems, ypač turintiems antsvorio. Vis dėlto ši liga gali pasireikšti ir liekniems žmonėms, vaikams, nėščiosioms ar asmenims, kurių kvėpavimo takų anatomija palanki užsikimšimui.
- Garsus, dažnai nereguliarus knarkimas, kurį pastebi partneris ar šeimos nariai.
- Kvėpavimo pauzės miego metu - aplinkiniai gali pastebėti, kad žmogus trumpam nustoja kvėpuoti.
- Staigūs prabudimai su dusulio, springimo ar oro trūkumo pojūčiu.
- Neramus miegas, dažnas vartymasis, prakaitavimas naktį.
- Dažnas kėlimasis šlapintis naktį, nors nėra aiškios urologinės priežasties.
- Sausa burna, gerklės perštėjimas ar galvos skausmas ryte.
- Nuolatinis mieguistumas dieną, polinkis užmigti skaitant, žiūrint televizorių, keleivio vietoje ar net vairuojant.
- Nuovargis nepaisant pakankamos miego trukmės.
- Sunkesnė koncentracija, atminties suprastėjimas, lėtesnis mąstymas.
- Dirglumas, prislėgta nuotaika, nerimas ar sumažėjusi motyvacija.
- Rytiniai galvos skausmai, kurie dažnai praeina dienos eigoje.
- Sumažėjęs libido, erekcijos sutrikimai vyrams.
- Knarkimas, kvėpavimo pauzės, neramus miegas.
- Miegas neįprastomis padėtimis, pavyzdžiui, atlošus galvą.
- Dėmesio stoka, hiperaktyvumas ar mokymosi sunkumai, kurie kartais klaidingai priskiriami elgesio problemoms.
- Sulėtėjęs augimas, naktinis šlapinimasis, dažnos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
Obstrukcinė miego apnėja atsiranda tada, kai miego metu viršutiniai kvėpavimo takai tampa per siauri arba linkę užsiverti. Tai dažniausiai lemia kelių veiksnių derinys.
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
• Antsvoris ir nutukimas. Riebalinis audinys kaklo ir ryklės srityje gali siaurinti kvėpavimo takus. Be to, pilvinis nutukimas apsunkina kvėpavimo mechaniką.
• Kaklo apimtis. Didesnė kaklo apimtis susijusi su didesne viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo tikimybe.
• Anatomijos ypatumai. Riziką didina mažesnis apatinis žandikaulis, siauresnė ryklė, didelės tonzilės, padidėję adenoidai, ilgesnis minkštasis gomurys, nosies pertvaros iškrypimas ar lėtinis nosies užgulimas.
• Amžius. Su amžiumi audiniai tampa mažiau stangrūs, raumenų tonusas miegant mažėja, todėl kvėpavimo takai lengviau užsiveria.
• Lytis ir hormoniniai pokyčiai. Vyrams obstrukcinė miego apnėja diagnozuojama dažniau, tačiau moterų rizika padidėja po menopauzės. Nėštumo metu rizika taip pat gali padidėti dėl svorio augimo ir gleivinių paburkimo.
• Alkoholis, raminamieji ir migdomieji vaistai. Šios medžiagos atpalaiduoja ryklės raumenis ir gali pailginti kvėpavimo pauzes.
• Rūkymas. Rūkymas dirgina kvėpavimo takus, skatina gleivinių paburkimą ir uždegimą.
• Paveldimumas. Šeiminis polinkis gali būti susijęs su veido ir žandikaulių sandara, nutukimu ar kvėpavimo takų ypatumais.
• Gretutinės ligos. Obstrukcinė miego apnėja dažniau pasitaiko sergant arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu, prieširdžių virpėjimu, 2 tipo cukriniu diabetu, hipotireoze, policistinių kiaušidžių sindromu, gastroezofaginio refliukso liga.
Ne visada ligą sukelia vien tik kūno svoris. Kai kuriems žmonėms lemiamas veiksnys yra kvėpavimo takų anatomija, nosies kvėpavimo sutrikimai ar raumenų tonuso pokyčiai miegant.
Obstrukcinė miego apnėja diagnozuojama įvertinus simptomus, rizikos veiksnius ir objektyvius miego tyrimo duomenis. Gydytojui labai svarbi ne tik paties žmogaus, bet ir partnerio ar artimųjų informacija, nes kvėpavimo pauzės ir knarkimas dažnai pastebimi iš šalies.
Pirmiausia gydytojas paklausia apie knarkimą, prabudimus, mieguistumą dieną, vairavimo saugumą, rytinius galvos skausmus, kraujospūdį, vartojamus vaistus, alkoholio vartojimą. Gali būti naudojami klausimynai, pavyzdžiui, Epworth mieguistumo skalė, padedanti įvertinti mieguistumo dieną stiprumą.
Apžiūros metu vertinama kūno masės indeksas, kaklo apimtis, kraujospūdis, nosies praeinamumas, gomurio, tonzilių, liežuvio ir žandikaulio sandara. Kartais rekomenduojama otorinolaringologo konsultacija, ypač jei įtariama nosies, tonzilių ar adenoidų problema.
Pagrindiniai tyrimai:
• Polisomnografija. Tai išsamiausias miego tyrimas, dažniausiai atliekamas miego laboratorijoje. Jo metu registruojamas smegenų aktyvumas, akių judesiai, raumenų tonusas, kvėpavimas, oro srautas, deguonies įsotinimas kraujyje, širdies ritmas, kūno padėtis ir kojų judesiai.
• Namų miego apnėjos tyrimas. Kai kuriais atvejais galima atlikti supaprastintą tyrimą namuose. Jis registruoja kvėpavimo srautą, krūtinės ir pilvo judesius, deguonies kiekį kraujyje, pulsą ir kūno padėtį.
• Pulsoksimetrija. Naktinis deguonies įsotinimo stebėjimas gali parodyti pasikartojančius deguonies kritimus, tačiau vien šio tyrimo dažniausiai nepakanka galutinei diagnozei.
Diagnozės sunkumas dažnai vertinamas pagal apnėjos ir hipopnėjos indeksą - kiek kvėpavimo sutrikimų epizodų tenka vienai miego valandai. Pagal tai liga gali būti lengva, vidutinio sunkumo arba sunki. Taip pat svarbu įvertinti simptomus, deguonies sumažėjimo laipsnį ir gretutines ligas.
Obstrukcinė miego apnėja gydoma individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, simptomus, anatominius veiksnius, gretutines ligas ir paciento galimybes laikytis gydymo. Tikslas - palaikyti atvirus kvėpavimo takus miego metu, pagerinti miego kokybę ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką.
Dažniausi gydymo būdai:
• CPAP terapija. Tai dažniausiai taikomas ir veiksmingiausias vidutinio sunkumo bei sunkios obstrukcinės miego apnėjos gydymas. CPAP aparatas per kaukę tiekia pastovų teigiamą oro slėgį, kuris neleidžia kvėpavimo takams užsiverti. Pradžioje gali prireikti laiko priprasti prie kaukės, tačiau tinkamai parinkus jos tipą ir slėgį dauguma žmonių pajunta ryškų pagerėjimą.
• APAP arba BiPAP aparatai. Kai kuriems pacientams tinka automatiškai slėgį reguliuojantys aparatai arba dviejų lygių slėgio ventiliacija, ypač jei yra kitų kvėpavimo ar širdies problemų.
• Burnos aparatai. Specialūs odontologo ar ortodonto pritaikyti įtvarai gali pastumti apatinį žandikaulį į priekį ir padėti išlaikyti kvėpavimo takus atvirus. Jie dažniau tinka lengvesniais atvejais arba netoleruojant CPAP.
• Svorio mažinimas. Net ir 5-10 procentų kūno svorio sumažėjimas gali sumažinti apnėjos epizodų dažnį, tačiau svorio kontrolė dažniausiai derinama su kitomis priemonėmis.
• Miego padėties keitimas. Kai kuriems žmonėms apnėja ryškesnė gulint ant nugaros. Tokiais atvejais gali padėti padėties terapija - miegas ant šono, specialios pagalvės ar įrenginiai, neleidžiantys verstis ant nugaros.
• Alkoholio ir raminamųjų vengimas. Ypač svarbu nevartoti alkoholio prieš miegą, nes jis atpalaiduoja ryklės raumenis ir blogina apnėją.
• Nosies kvėpavimo gerinimas. Gali būti skiriamas alerginio rinito gydymas, nosies kortikosteroidai, druskos tirpalai, kartais chirurginis nosies pertvaros ar polipų gydymas.
• Chirurginis gydymas. Jis svarstomas, kai yra aiški anatominė kliūtis arba kiti metodai neveiksmingi. Gali būti atliekama tonzilių šalinimo operacija, adenoidų šalinimas vaikams, minkštojo gomurio ar liežuvio pagrindo operacijos, žandikaulių korekcija. Sprendimas priimamas po išsamaus specialisto įvertinimo.
Gydymo sėkmė priklauso nuo nuoseklumo. Jei CPAP kaukė spaudžia, sausina burną ar kelia diskomfortą, svarbu ne atsisakyti gydymo, o kreiptis dėl kaukės, drėkintuvo ar slėgio nustatymų korekcijos.
Į gydytoją verta kreiptis, jei jūs ar jūsų artimieji pastebi garsų knarkimą, kvėpavimo pauzes miego metu, prabudimus springstant ar ryškų mieguistumą dieną. Tai ypač svarbu, jei kartu yra padidėjęs kraujospūdis, antsvoris, širdies ritmo sutrikimai, cukrinis diabetas ar buvęs insultas.
Skubiau kreipkitės medicininės pagalbos, jei:
• užmiegate vairuodami arba jaučiate, kad dėl mieguistumo vairuoti nesaugu;
• naktį prabundate dėl stipraus dusulio, krūtinės skausmo ar širdies plakimo;
• yra dažni alpimai, ryškus oro trūkumas ar mėlynuojančios lūpos;
• kraujospūdis labai aukštas ir sunkiai kontroliuojamas;
• pastebimi kvėpavimo sutrikimai vaikui, ypač jei kartu yra augimo, elgesio ar mokymosi problemų.
Obstrukcinė miego apnėja nėra vien knarkimo problema. Tai gydoma būklė, o tinkamai parinktas gydymas dažnai pagerina energiją, nuotaiką, darbingumą ir ilgalaikę sveikatą.
