Transdiafragmininis slėgis

Transdiafragmininis slėgis yra kvėpavimo fiziologijos rodiklis, atspindintis diafragmos raumens generuojamą jėgą. Šis matavimas padeda įvertinti diafragmos funkciją ir diagnozuoti kvėpavimo sutrikimus.

Funkcija
  • Transdiafragmininis slėgis (Pdi) yra intraabdominalinio ir intratorakalinio slėgio skirtumas, rodantis diafragmos susitraukimo stiprumą.
  • Jis naudojamas vertinant diafragmos raumens veiklą kvėpuojant ramiai ir giliai.
Kilmė
  • Slėgis matuojamas specialiais kateteriais, įvedamais į stemplę ir skrandį, kuriais registruojamas slėgio pokytis.
Procedūra
  • Pacientui įvedamas plonas kateteris per nosį į stemplę ir skrandį.
  • Specialus manometras matuoja slėgį ramybėje, giliai įkvepiant ir kosint.
  • Tyrimas trunka 20-30 minučių, nereikalauja specialaus pasiruošimo.
Fiziologinės priežastys
  • Intensyvus fizinis krūvis
  • Kosulys ar čiaudulys
Patologinės priežastys
  • Obstrukcinė miego apnėja
  • Kvėpavimo takų obstrukcija (pvz., astma, LOPL paūmėjimai)
Diafragmos silpnumas
  • Diafragmos paralyžius (pvz., po nugaros smegenų traumos, Guillain-Barré sindromo)
  • Neuromuskulinės ligos (raižių sklerozė, diafragmos miopatija)
Kitos priežastys
  • Ilgalaikė mechaninė plaučių ventiliacija
  • Diafragmos atrofija dėl ligos ar amžiaus
Gydytojo pulmonologo rekomendacija
  • Įtariama diafragmos disfunkcija dėl kvėpavimo nepakankamumo
  • Vertinamas kvėpavimo raumenų stiprumas prieš operaciją
Gydytojo neurologo rekomendacija
  • Diagnozuojama neuromuskulinė liga su diafragmos įtraukimu
Bendra Ramybės kvėpavimo metu: 5-10 cmH2O.
Vyrams Maksimalus transdiafragmininis slėgis (Pdimax): 100-150 cmH2O.
Moterims Maksimalus transdiafragmininis slėgis (Pdimax): 80-120 cmH2O.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja