Nealkoholinė steatohepatozė
Nealkoholinė steatohepatozė yra kepenų būklė, kai kepenyse kaupiasi riebalai ir atsiranda uždegimas, nors žmogus nevartoja alkoholio arba jo vartoja labai mažai. Ji svarbi todėl, kad ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, tačiau negydoma gali progresuoti į kepenų fibrozę, cirozę ar net kepenų nepakankamumą. Gera žinia ta, kad anksti nustačius ligą, daugeliu atvejų jos eigą galima sulėtinti ar net pagerinti keičiant gyvenseną ir gydant rizikos veiksnius.
Nealkoholinė steatohepatozė - tai kepenų liga, susijusi su riebalų kaupimusi kepenų ląstelėse ir uždegimine reakcija. Paprastai kepenyse gali būti nedidelis riebalų kiekis, tačiau kai jų prisikaupia per daug, kepenų ląstelės tampa pažeidžiamos. Jei kartu atsiranda uždegimas ir ląstelių pažeidimo požymių, būklė tampa rimtesnė nei paprasta kepenų suriebėjimo forma.
Kepenys yra vienas svarbiausių medžiagų apykaitos organų. Jos dalyvauja riebalų, cukraus ir baltymų apykaitoje, gamina tulžį, kaupia kai kurias maistines medžiagas, neutralizuoja toksinus ir vaistus. Kai vystosi Nealkoholinė steatohepatozė, kepenų ląstelėse kaupiasi riebalų lašeliai, aktyvėja uždegiminiai procesai, o ilgainiui gali formuotis randinis audinys - fibrozė.
Fibrozė yra organizmo bandymas „užtaisyti“ pažeidimus, tačiau randinis audinys blogina kepenų struktūrą ir kraujotaką. Jeigu pažeidimas tęsiasi metų metus, gali išsivystyti cirozė - pažengusi kepenų randėjimo stadija. Cirozė gali sukelti skysčių kaupimąsi pilve, kraujavimą iš virškinamojo trakto venų, sąmonės sutrikimus, gelta ir kepenų nepakankamumą.
Svarbu suprasti, kad Nealkoholinė steatohepatozė nėra „tik riebalai kepenyse“. Tai metabolinė liga, glaudžiai susijusi su atsparumu insulinui, antsvoriu, 2 tipo cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu ir sutrikusiu cholesterolio ar trigliceridų kiekiu. Dėl to vertinamos ne vien kepenys, bet ir bendra širdies bei kraujagyslių, endokrininė ir medžiagų apykaitos sveikata.
- Nuovargis, energijos stoka, greitesnis išsekimas nei įprastai.
- Sunkumo, tempimo ar maudimo jausmas dešinėje pašonėje, ypač po gausesnio maisto.
- Padidėjusios kepenys, nustatomos gydytojo apžiūros arba echoskopijos metu.
- Nedidelis kepenų fermentų padidėjimas kraujo tyrimuose, nors žmogus gali jaustis visiškai gerai.
- Svorio augimas, ypač pilvo srityje, arba sunkumas mažinti svorį.
- Ryškesnis silpnumas, apetito sumažėjimas, nepaaiškinamas svorio kritimas.
- Odos ar akių baltymų pageltimas.
- Pilvo apimties didėjimas dėl skysčių kaupimosi.
- Kojų tinimas, ypač vakarais.
- Lengvesnis kraujosruvų atsiradimas ar kraujavimas.
- Niežulys, tamsesnis šlapimas, šviesesnės išmatos.
- Mieguistumas, dėmesio sutrikimas, sumišimas - tai gali būti kepenų funkcijos blogėjimo požymis.
- Daug žmonių ilgą laiką nejaučia jokių simptomų, todėl liga dažnai aptinkama atsitiktinai.
- Normalūs ar tik nežymiai pakitę kepenų fermentai ne visada reiškia, kad kepenys visiškai sveikos.
- Simptomų stiprumas nebūtinai atspindi ligos sunkumą - pažengusi fibrozė kartais nustatoma ir be ryškių nusiskundimų.
Nealkoholinė steatohepatozė dažniausiai vystosi dėl kelių veiksnių derinio. Pagrindinis mechanizmas yra sutrikusi medžiagų apykaita: organizmas prasčiau reaguoja į insuliną, kraujyje lengviau didėja gliukozės ir riebalų kiekis, o kepenys pradeda kaupti riebalus.
Dažniausi rizikos veiksniai:
- Antsvoris ir nutukimas, ypač kai riebalai kaupiasi pilvo srityje.
- 2 tipo cukrinis diabetas arba prediabetas.
- Atsparumas insulinui.
- Padidėję trigliceridai, sumažėjęs „gerasis“ cholesterolis arba kiti lipidų apykaitos sutrikimai.
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Metabolinis sindromas, kai vienu metu pasireiškia keli medžiagų apykaitos sutrikimai.
- Mažas fizinis aktyvumas ir sėdimas gyvenimo būdas.
- Dažnas saldintų gėrimų, daug fruktozės turinčių produktų, greito maisto, perdirbtų angliavandenių vartojimas.
- Miego apnėja, kai miegant kartojasi kvėpavimo sustojimai.
- Policistinių kiaušidžių sindromas.
- Kai kurie vaistai, kurie gali skatinti svorio augimą ar kepenų riebėjimą, pavyzdžiui, kai kurie hormoniniai, neurologiniai ar onkologiniai preparatai.
- Amžius - rizika didėja vyresniame amžiuje, nors liga vis dažniau nustatoma ir jaunesniems žmonėms.
- Paveldimumas - genetiniai ypatumai gali lemti didesnį polinkį kaupti riebalus kepenyse ar greičiau formuoti fibrozę.
Nors pavadinime pabrėžiama, kad liga nėra sukelta alkoholio, gydytojui vis tiek svarbu tiksliai įvertinti alkoholio vartojimą. Net nedidelis, bet reguliarus alkoholio kiekis kai kuriems žmonėms gali pabloginti kepenų būklę, ypač jei jau yra nutukimas, diabetas ar kiti rizikos veiksniai.
Nealkoholinė steatohepatozė nėra užkrečiama. Ji neperduodama per kraują, maistą ar artimą kontaktą. Tačiau šeimose gali kartotis panašūs gyvensenos įpročiai ir genetinis polinkis, todėl artimiesiems taip pat gali būti naudinga pasitikrinti metabolinius rodiklius.
Nealkoholinė steatohepatozė nustatoma įvertinus simptomus, rizikos veiksnius, kraujo tyrimus ir kepenų vaizdinius ar specialius fibrozės tyrimus. Kadangi liga dažnai tyli, diagnostika neretai pradedama tada, kai profilaktiniame kraujo tyrime randami padidėję kepenų fermentai arba echoskopijos metu pastebimas kepenų suriebėjimas.
Gydytojas pirmiausia klausia apie svorį, mitybą, fizinį aktyvumą, alkoholio vartojimą, vartojamus vaistus, šeimos ligas, cukrinį diabetą, kraujospūdį ir lipidų sutrikimus. Taip pat atliekama apžiūra: vertinama pilvo apimtis, kepenų padidėjimas, odos ar akių pageltimas, tinimai ir kiti pažengusios kepenų ligos požymiai.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Kraujo tyrimai: alanininė aminotransferazė, aspartataminotransferazė, gama gliutamiltransferazė, šarminė fosfatazė, bilirubinas, albuminas, krešėjimo rodikliai, bendras kraujo tyrimas.
- Gliukozės apykaitos tyrimai: gliukozė nevalgius, glikuotas hemoglobinas, kartais insulino rodikliai.
- Lipidograma: bendras cholesterolis, mažo tankio lipoproteinai, didelio tankio lipoproteinai, trigliceridai.
- Tyrimai kitoms kepenų ligoms atmesti: virusinių hepatitų tyrimai, autoimuninių kepenų ligų žymenys, geležies apykaitos tyrimai, kai kuriais atvejais vario ar kitų retų ligų tyrimai.
- Pilvo organų echoskopija: padeda pamatyti kepenų suriebėjimą, kepenų dydį, tulžies pūslės ir kitų pilvo organų būklę.
- Elastografija: specialus tyrimas, vertinantis kepenų standumą ir padedantis įtarti fibrozę.
- Magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija: naudojama pasirinktais atvejais, kai reikia detalesnio kepenų įvertinimo ar kyla neaiškumų.
Kepenų biopsija atliekama ne visiems. Ji gali būti reikalinga, kai diagnozė neaiški, kai reikia tiksliai įvertinti uždegimo ir fibrozės laipsnį arba kai sprendžiama dėl specifinio gydymo. Biopsijos metu paimamas mažas kepenų audinio mėginys, kuris ištiriamas mikroskopu.
Nealkoholinė steatohepatozė gydoma kompleksiškai. Pagrindinis tikslas - sumažinti riebalų kaupimąsi kepenyse, slopinti uždegimą, stabdyti fibrozės progresavimą ir kartu mažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Svarbiausias gydymo pagrindas yra gyvensenos keitimas. Net 5-10 procentų kūno svorio sumažėjimas gali reikšmingai pagerinti kepenų fermentus ir riebalų kiekį kepenyse, o didesnis svorio sumažėjimas gali padėti mažinti uždegimą ir fibrozę. Svorį svarbu mažinti palaipsniui, nes labai greitas lieknėjimas ar badavimas gali pabloginti kepenų būklę.
Rekomenduojama:
- Rinktis Viduržemio jūros tipo mitybą: daugiau daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų, žuvies, riešutų, alyvuogių aliejaus.
- Mažinti saldintų gėrimų, saldumynų, baltų miltų gaminių, greito maisto ir stipriai perdirbtų produktų kiekį.
- Riboti sočiuosius riebalus ir transriebalus.
- Užtikrinti pakankamą baltymų kiekį, ypač jei mažinamas svoris.
- Judėti reguliariai: bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, papildomai įtraukiant jėgos pratimus.
- Mažinti sėdėjimo laiką, daugiau vaikščioti kasdien.
- Gydyti miego apnėją, jei ji nustatyta.
- Vengti alkoholio arba aptarti saugias ribas su gydytoju; esant pažengusiai ligai dažnai rekomenduojama jo visiškai nevartoti.
Vaistai parenkami individualiai. Gydomi gretutiniai sutrikimai: cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, lipidų apykaitos sutrikimai. Kai kurie vaistai nuo diabeto ir nutukimo gali padėti mažinti svorį ir gerinti kepenų rodiklius, tačiau jie skiriami tik įvertinus bendrą būklę, indikacijas ir galimą šalutinį poveikį. Savarankiškai vartoti „kepenis valančių“ papildų nereikėtų - dalis jų neveiksmingi, o kai kurie gali pakenkti.
Jei yra didelis nutukimas ir nepavyksta sumažinti svorio kitais būdais, gali būti svarstomas nutukimo chirurginis gydymas. Esant pažengusiai cirozei, pacientą turėtų prižiūrėti hepatologas; labai sunkiais atvejais gali būti vertinama kepenų transplantacijos galimybė.
Į gydytoją verta kreiptis, jei kraujo tyrimuose nustatyti padidėję kepenų fermentai, echoskopijos metu paminėtas kepenų suriebėjimas arba turite rizikos veiksnių: antsvorį, 2 tipo cukrinį diabetą, padidėjusius trigliceridus, aukštą kraujospūdį ar metabolinį sindromą. Net jei jaučiatės gerai, ankstyvas įvertinimas padeda nustatyti, ar nėra fibrozės, ir laiku imtis priemonių.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda:
- odos ar akių baltymų pageltimas;
- stiprus arba didėjantis pilvo skausmas;
- pilvo apimties didėjimas, kojų tinimas;
- vėmimas krauju arba juodos, deguto spalvos išmatos;
- neįprastas mieguistumas, sumišimas, sutrikusi orientacija;
- ryškus silpnumas, alpimas;
- lengvai atsirandančios kraujosruvos ar neįprastas kraujavimas;
- karščiavimas kartu su pilvo skausmu ar gelta.
Jeigu jau diagnozuota Nealkoholinė steatohepatozė, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir kartoti rekomenduotus tyrimus. Stebėjimo dažnis priklauso nuo kepenų pažeidimo laipsnio, gretutinių ligų ir gydymo plano. Tai nėra būklė, kurią reikėtų ignoruoti, tačiau ji taip pat nėra nuosprendis - nuoseklūs pokyčiai dažnai duoda labai apčiuopiamą naudą.
