Krūtinės angina
Krūtinės angina - tai krūtinės skausmas ar spaudimo pojūtis, atsirandantis tada, kai širdies raumuo laikinai gauna per mažai deguonies. Dažniausiai tai susiję su susiaurėjusiomis širdies kraujagyslėmis, todėl šis simptomas visada vertas rimto dėmesio. Nors krūtinės angina ne visada reiškia infarktą, ji gali būti svarbus įspėjimas, kad širdžiai reikia pagalbos.
Krūtinės angina atsiranda, kai širdies raumeniui prireikia daugiau deguonies, negu jo gali atnešti kraujas per vainikines arterijas. Šios arterijos maitina pačią širdį. Jei jų spindis susiaurėja dėl aterosklerozės, kraujas teka sunkiau, ypač fizinio krūvio, streso, šalčio ar gausaus valgymo metu.
Pats skausmas dažniausiai nėra „plaučių“ ar „šonkaulių“ problema - jo šaltinis yra širdies raumens deguonies trūkumas. Kai krūvis sumažėja arba pavartojama gydytojo paskirtų kraujagysles plečiančių vaistų, kraujotaka pagerėja ir simptomai paprastai palengvėja.
Krūtinės angina gali būti stabili, kai simptomai kartojasi panašiomis aplinkybėmis ir praeina pailsėjus. Ji gali būti ir nestabili - kai skausmas atsiranda ramybėje, stiprėja, trunka ilgiau ar pasireiškia naujai. Nestabili krūtinės angina laikoma pavojinga būkle, nes gali pereiti į miokardo infarktą.
- Spaudimas, veržimas, deginimas ar sunkumas už krūtinkaulio.
- Skausmas, plintantis į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį, nugarą ar viršutinę pilvo dalį.
- Dusulys arba jausmas, kad sunku įkvėpti.
- Nuovargis, silpnumas, sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas.
- Šaltas prakaitas, pykinimas, nerimas ar neįprastas vidinis „blogumo“ jausmas.
- Einant greičiau, lipant laiptais, nešant sunkesnius daiktus.
- Esant emocinei įtampai ar stipriam susijaudinimui.
- Šaltu, vėjuotu oru, kai kraujagyslės susitraukia.
- Po gausesnio valgio, kai organizmui reikia daugiau kraujotakos virškinimui.
- Rūkant arba pakilus kraujospūdžiui.
- Vietoj skausmo gali būti tik dusulys, pykinimas ar didelis nuovargis.
- Vyresniems žmonėms, sergantiesiems cukriniu diabetu ir moterims krūtinės angina kartais pasireiškia ne taip aiškiai.
- Skausmas gali būti juntamas ne krūtinėje, o tik žandikaulyje, nugaroje ar viršutinėje pilvo dalyje.
Dažniausia priežastis - aterosklerozė. Tai procesas, kai arterijų sienelėse kaupiasi riebalinės plokštelės, kalcis ir uždegiminės ląstelės. Kraujagyslės tampa siauresnės ir standesnės, todėl širdis ne visada gauna pakankamai kraujo.
Krūtinės angina gali atsirasti ir dėl vainikinių arterijų spazmo, labai aukšto kraujospūdžio, sunkaus mažakraujystės laipsnio, širdies vožtuvų ligų ar širdies ritmo sutrikimų. Kartais simptomus provokuoja keli veiksniai vienu metu.
Riziką didina rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, lėtinis stresas ir miego stoka. Svarbi ir šeiminė anamnezė: jei artimi giminaičiai anksti sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, rizika būna didesnė.
Amžius taip pat svarbus - bėgant metams aterosklerozės tikimybė didėja. Vis dėlto krūtinės angina nėra vien „vyresnių žmonių“ problema: ji gali pasireikšti ir jaunesniems, ypač jei yra keli rizikos veiksniai.
Gydytojas pirmiausia išklauso nusiskundimus: kur skauda, kiek trunka, kas išprovokuoja, kas palengvina, ar skausmas plinta. Labai svarbu pasakyti, ar simptomai atsirado naujai, ar jie keičiasi, ar pasireiškia ramybėje.
Dažniausiai atliekama elektrokardiograma, kuri gali parodyti širdies išemijos ar ritmo sutrikimų požymius. Kraujo tyrimai padeda įvertinti troponinus, cholesterolį, gliukozę, inkstų funkciją, mažakraujystę ir uždegimo požymius. Jei įtariamas infarktas, troponinų tyrimas yra ypač svarbus.
Toliau gali būti skiriamas širdies echoskopinis tyrimas, fizinio krūvio mėginys, krūvio echoskopija arba miokardo perfuzijos tyrimas. Kai reikia tiksliau įvertinti vainikines arterijas, atliekama kompiuterinės tomografijos vainikinių arterijų angiografija. Kai kuriais atvejais būtina invazinė vainikinių arterijų angiografija - tyrimas, kurio metu galima ne tik pamatyti susiaurėjimus, bet ir prireikus juos gydyti.
Gydymo tikslai yra du: sumažinti simptomus ir apsaugoti nuo infarkto bei kitų širdies komplikacijų. Planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų stiprumą, tyrimų rezultatus ir bendrą riziką.
Simptomams palengvinti dažnai skiriami nitratai, pavyzdžiui, nitroglicerinas, kuris plečia kraujagysles ir gali greitai sumažinti skausmą. Ilgalaikiam gydymui gali būti vartojami beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, ilgai veikiantys nitratai ar kiti vaistai, mažinantys širdies deguonies poreikį.
Kraujagyslių apsaugai svarbūs antitrombocitiniai vaistai, dažnai aspirinas, taip pat statinai cholesterolio kiekiui mažinti. Jei yra aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ar kitos ligos, jas būtina gerai kontroliuoti.
Jeigu vaistų nepakanka arba nustatomi reikšmingi vainikinių arterijų susiaurėjimai, gali būti atliekama perkutaninė vainikinių arterijų intervencija su stento implantavimu arba vainikinių arterijų šuntavimo operacija.
Ne mažiau svarbūs kasdieniai sprendimai: mesti rūkyti, reguliariai judėti pagal gydytojo rekomendacijas, rinktis širdžiai palankią mitybą, mažinti svorį, riboti alkoholį, gerinti miegą ir mokytis valdyti stresą.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pasikartoja spaudimas ar skausmas krūtinėje, ypač jei jis atsiranda fizinio krūvio metu ir praeina pailsėjus. Net jei simptomai atrodo nestiprūs, juos verta įvertinti, nes ankstyvas gydymas gali apsaugoti nuo rimtų komplikacijų.
Skubiai kvieskite pagalbą telefonu 112, jei krūtinės skausmas trunka ilgiau nei 10-15 minučių, atsiranda ramybėje, stiprėja, nepraeina pavartojus paskirtą nitrogliceriną arba kartu pasireiškia dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, alpimas, ryškus silpnumas ar skausmas plinta į ranką, žandikaulį, nugarą.
Geriau pasitikrinti be reikalo, negu praleisti pavojingą būklę. Krūtinės angina yra signalas, kad širdžiai reikia dėmesio - o laiku suteikta pagalba dažnai iš esmės pakeičia prognozę.
