Kasos pseudocista
Kasos pseudocista - tai skysčio sankaupa, dažniausiai susiformuojanti po kasos uždegimo ar kasos pažeidimo. Nors pavadinime yra žodis „cista“, ji nėra tikra cista, nes neturi įprasto vidinio epitelinio sluoksnio. Dauguma mažų kasos pseudocistų gali sumažėti savaime, tačiau didesnės ar simptomus sukeliančios pseudocistos gali tapti rimta būkle ir reikalauti gydymo.
Kasos pseudocista yra skysčio, kasos sulčių, uždegiminių audinių ir kartais kraujo sankaupa, kuri susiformuoja kasoje arba šalia jos. Ji dažniausiai atsiranda po ūminio pankreatito, rečiau - sergant lėtiniu pankreatitu, po pilvo traumos ar kasos operacijų.
Kasa yra organas, esantis viršutinėje pilvo dalyje, už skrandžio. Ji gamina virškinimo fermentus ir hormonus, svarbiausias iš jų - insulinas. Kai kasa užsidega, jos audiniai gali būti pažeidžiami, o fermentų turintis skystis gali ištekėti į aplinkinius audinius. Organizmas bando šią skysčio sankaupą „apriboti“ - aplink ją susidaro sienelė iš jungiamojo ir uždegiminio audinio. Taip susidaro kasos pseudocista.
Svarbu suprasti, kad kasos pseudocista skiriasi nuo kasos navikinių cistų. Pseudocista dažniausiai susijusi su uždegimu ir neturi vėžiui būdingos struktūros, tačiau kartais vien pagal simptomus ar ultragarsinį vaizdą ją atskirti nuo kitų kasos cistinių darinių būna sunku. Todėl gydytojas gali rekomenduoti išsamesnius tyrimus.
Pseudocistos dydis gali būti labai įvairus - nuo kelių centimetrų iki didelių darinių, spaudžiančių skrandį, dvylikapirštę žarną, tulžies latakus ar kraujagysles. Dažnai laikoma, kad skysčio sankaupa, susiformavusi per pirmąsias savaites po pankreatito, dar nėra tikra pseudocista; įprastai pseudocista diagnozuojama, kai aplink skystį susidaro aiški sienelė, dažniausiai po maždaug 4 savaičių.
- Viršutinės pilvo dalies skausmas, dažnai plintantis į nugarą.
- Pilnumo, spaudimo ar sunkumo jausmas po krūtinkauliu arba kairėje viršutinėje pilvo dalyje.
- Pykinimas, vėmimas, sumažėjęs apetitas.
- Ankstyvas sotumo jausmas valgant.
- Pilvo pūtimas, diskomfortas po valgio.
- Svorio kritimas, ypač jei simptomai tęsiasi ilgiau.
- Gelta - pageltusi oda ir akių baltymai, jei spaudžiami tulžies latakai.
- Tamsus šlapimas ir šviesios išmatos, susijusios su tulžies nutekėjimo sutrikimu.
- Nuolatinis vėmimas, jei spaudžiamas skrandis ar dvylikapirštė žarna.
- Stiprėjantis pilvo apimties padidėjimas ar apčiuopiamas darinys viršutinėje pilvo dalyje.
- Staigus, labai stiprus pilvo skausmas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas - gali rodyti infekciją.
- Kraujavimas į virškinamąjį traktą: vėmimas krauju arba juodos, deguto spalvos išmatos.
- Staigus kraujospūdžio kritimas, alpimas, blyškumas.
- Ūmus pilvo skausmas su pilvo sienos įtempimu - galima pseudocistos plyšimo ar pilvaplėvės dirginimo išraiška.
Dažniausia kasos pseudocistos priežastis yra pankreatitas - kasos uždegimas. Ūminio pankreatito metu kasos fermentai gali pradėti veikti pačiame kasos audinyje, sukeldami uždegimą, audinių pažeidimą ir skysčio kaupimąsi. Jei šis skystis neišnyksta, organizmas jį apriboja sienele, ir susiformuoja pseudocista.
Svarbiausios priežastys ir rizikos veiksniai:
- Ūminis pankreatitas. Tai dažniausias kelias į pseudocistos susidarymą, ypač jei uždegimas buvo sunkus.
- Lėtinis pankreatitas. Ilgalaikis kasos uždegimas, dažnai susijęs su alkoholio vartojimu, didina pasikartojančių pseudocistų riziką.
- Tulžies akmenys. Jie gali užkimšti tulžies ir kasos latakus, išprovokuodami pankreatitą.
- Alkoholio vartojimas. Ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas yra viena svarbiausių lėtinio pankreatito priežasčių.
- Pilvo trauma. Smūgis į pilvą, eismo įvykis ar sportinė trauma gali pažeisti kasą ir sukelti skysčio sankaupą.
- Kasos latako pažeidimas ar užsikimšimas. Jei kasos sultys negali normaliai nutekėti, jos gali kauptis audiniuose.
- Kai kurios medicininės procedūros ar operacijos. Retais atvejais pseudocista susidaro po kasos ar aplinkinių organų intervencijų.
Amžius pats savaime nėra lemiamas veiksnys, tačiau suaugusiesiems kasos pseudocistos dažniau siejamos su alkoholiu ir tulžies akmenimis, o vaikams - su pilvo traumomis. Genetiniai veiksniai gali turėti reikšmės, jei žmogus serga paveldimomis pankreatito formomis, tačiau tai yra retesnė priežastis.
Kasos pseudocistos diagnostika prasideda nuo pokalbio su gydytoju ir apžiūros. Gydytojas klausia apie buvusį pankreatitą, alkoholio vartojimą, tulžies akmenligę, pilvo traumas, skausmo pobūdį, svorio pokyčius, karščiavimą ar geltą. Apžiūros metu gali būti vertinamas pilvo jautrumas, patinimas, odos ir akių pageltimas.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Kraujo tyrimai. Gali būti vertinami uždegimo rodikliai, kepenų fermentai, bilirubinas, kasos fermentai - amilazė ir lipazė. Svarbu žinoti, kad pseudocistos atveju amilazė ir lipazė ne visada būna padidėjusios.
- Pilvo echoskopija. Tai dažnai pirmas vaizdinis tyrimas, padedantis pastebėti skysčio sankaupą. Vis dėlto kasa ne visada gerai matoma dėl žarnyno dujų ar paciento kūno sudėjimo.
- Kompiuterinė tomografija. KT tyrimas yra vienas svarbiausių metodų, leidžiantis įvertinti pseudocistos dydį, sienelę, vietą, ryšį su aplinkiniais organais ir galimas komplikacijas.
- Magnetinio rezonanso tomografija ir magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija. MRT ir MRCP padeda detaliau įvertinti kasos latakus, tulžies latakus ir pseudocistos ryšį su latakų sistema.
- Endoskopinis ultragarsas. Echoskopija per endoskopą leidžia labai tiksliai įvertinti cistos sienelę, turinį ir aplinkines kraujagysles. Šis tyrimas ypač naudingas, kai planuojamas endoskopinis drenavimas arba kai reikia atskirti pseudocistą nuo navikinės cistos.
- Skysčio tyrimas. Kai kuriais atvejais, atliekant endoskopinę punkciją, paimamas pseudocistos skystis. Tiriami fermentai, navikiniai žymenys, infekcijos požymiai.
Gydytojui svarbu ne tik patvirtinti, kad tai kasos pseudocista, bet ir įvertinti, ar ji saugi stebėti, ar jau reikalingas aktyvus gydymas.
Kasos pseudocistos gydymas priklauso nuo jos dydžio, simptomų, trukmės, ryšio su kasos lataku ir komplikacijų. Ne kiekvieną pseudocistą reikia šalinti.
Jei pseudocista maža, nesukelia simptomų, nėra infekcijos ar kraujavimo požymių, dažnai pasirenkamas stebėjimas. Gydytojas gali rekomenduoti pakartotinius vaizdinius tyrimus po kelių savaičių ar mėnesių. Tuo metu svarbu vengti alkoholio, laikytis kasą tausojančios mitybos, gydyti tulžies akmenligę ar kitą pankreatito priežastį.
Simptominė ar didėjanti kasos pseudocista gali būti drenuojama. Dažniausiai taikomi metodai:
- Endoskopinis drenavimas. Per burną įvedamas endoskopas, o pseudocista sujungiama su skrandžiu arba dvylikapiršte žarna, kad skystis galėtų nutekėti į virškinamąjį traktą. Dažnai įdedami specialūs stentai. Tai šiuolaikinis, mažiau invazinis gydymo būdas.
- Perkutaninis drenavimas. Drenažas įvedamas per odą, kontroliuojant echoskopu ar KT. Šis metodas dažniau naudojamas tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kai yra infekuota skysčio sankaupa.
- Chirurginis gydymas. Operacija gali būti reikalinga, jei endoskopinis gydymas netinka, pseudocista kartojasi, yra sudėtinga anatomija, kraujavimas ar kitos komplikacijos.
Vaistai pseudocistos neištirpdo, tačiau jie gali būti svarbūs simptomams ir priežastims kontroliuoti. Gali būti skiriami vaistai nuo skausmo, pykinimo, antibiotikai, jei įtariama infekcija, kasos fermentai esant virškinimo nepakankamumui. Jei pseudocista susijusi su tulžies akmenimis, gali prireikti tulžies pūslės pašalinimo, kad pankreatitas nepasikartotų.
Gyvensenos pokyčiai yra labai svarbūs: visiškas alkoholio atsisakymas, rūkymo nutraukimas, subalansuota mityba mažesnėmis porcijomis, pakankamas skysčių vartojimas ir gydytojo rekomenduotų kontrolinių tyrimų laikymasis.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei po pankreatito ar pilvo traumos išlieka viršutinės pilvo dalies skausmas, pykinimas, vėmimas, svorio kritimas ar pilnumo jausmas. Net jei simptomai nėra labai stiprūs, užsitęsęs diskomfortas gali reikšti, kad susiformavo kasos pseudocista ar kita komplikacija.
Skubios medicinos pagalbos reikia nedelsiant, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių:
- Staigus, labai stiprus pilvo skausmas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, ryškus silpnumas.
- Vėmimas krauju arba juodos išmatos.
- Alpimas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas.
- Odos ar akių pageltimas.
- Nuolatinis vėmimas ir negalėjimas gerti skysčių.
- Kietas, labai skausmingas pilvas.
Kasos pseudocista dažnai yra valdoma būklė, ypač kai ji nustatoma laiku. Svarbiausia - neignoruoti pasikartojančio ar stiprėjančio skausmo ir laikytis gastroenterologo ar chirurgo rekomendacijų.
