Pleuros skysčio amilazė

Pleuros skysčio amilazė - tai fermento aktyvumo matavimas pleuros ertmės skystyje, padedantis diferencijuoti pankreatinės ir nepankreatinės kilmės pleuritus. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas esant neaiškios kilmės pleuros efuzijai, ypač kai įtariamas kasos uždegimas ar perforuota opa.

Funkcija
  • Amilazė yra fermentas, skaidantis krakmolą ir glikogeną. Jos aktyvumas pleuros skystyje padeda atskirti pankreatinę (susijusią su kasa) nuo nepankreatinės kilmės pleurito.
Kilmė
  • Amilazė į pleuros ertmę patenka daugiausiai per limfą, kraują ar tiesiogiai iš kasos esant fistulei. Padidėjęs aktyvumas gali rodyti kasos, seilių liaukų ar virškinamojo trakto ligas.
Procedūra
  • Pleuros skysčio mėginys imamas atliekant torakocentezę - punkciją per krūtinės sieną. Pacientui sėdint ar gulint, ultragarsu nustatoma skysčio vieta, o po vietinės nejautros adata išsiurbiamas skystis. Mėginys siunčiamas laboratoriniam amilazės aktyvumo įvertinimui.
Pankreatinės priežastys
  • Ūminis pankreatitas
  • Lėtinis pankreatitas
  • Kasos pseudocista ar abscesas
  • Kasos trauma
Nepankreatinės priežastys
  • Perforuota skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa
  • Seilių liaukų uždegimas (sialoadenitas)
  • Stemplės perforacija
  • Pleuros ertmės navikai (rečiau)
Pagrindinės indikacijos
  • Neaiškios kilmės pleuros efuzija, ypač kai kartu yra pilvo skausmas ar padidėjusi serumo amilazė.
  • Įtariamas ūminis pankreatitas su pleuritu.
Kada rekomenduoja gydytojai
  • Pulmonologas arba gastroenterologas gali skirti šį tyrimą diferencinei diagnostikai.
Bendra Normaliame pleuros skystyje amilazės aktyvumas paprastai yra mažesnis nei 200 U/l, tačiau tikslios ribos priklauso nuo laboratorijos ir naudojamos metodikos. Svarbu lyginti su serumo amilaze - jei pleuros skysčio amilazė > 200 U/l arba viršija serumo aktyvumą, tai laikoma padidėjimu.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja