Pankreatitas

Dažniausios pankreatito priežastys yra tulžies akmenys ir alkoholio vartojimas. Tulžies akmenys gali užkimšti bendrą tulžies ir kasos latakų sritį, todėl kasos sultys negali normaliai nutekėti. Spaudimas latakuose didėja, fermentai suaktyvėja ir sukelia uždegimą. Alkoholis kasą veikia tiesiogiai toksiškai, keičia kasos sulčių sudėtį, skatina latakėlių užsikimšimą ir ypač siejamas su lėtiniu pankreatitu.

Kitos galimos priežastys - labai padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje, padidėjęs kalcio kiekis, kai kurie vaistai, pilvo trauma, kasos ar tulžies latakų procedūros, ypač endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija, vadinama ERCP, infekcijos, autoimuninis pankreatitas, kasos latakų anatominiai ypatumai, navikai ar latakų susiaurėjimai. Kartais tikslios priežasties nustatyti nepavyksta - tuomet kalbama apie idiopatinį pankreatitą.

Riziką didina gausus ar ilgalaikis alkoholio vartojimas, rūkymas, nutukimas, tulžies akmenligė, persivalgymas riebiu maistu, ankstesni pankreatito epizodai, šeiminis polinkis, tam tikros genetinės mutacijos, pavyzdžiui, PRSS1, SPINK1 ar CFTR genų pakitimai. Vyresniame amžiuje dažniau pasitaiko tulžies akmenų ir navikinių priežasčių, o jaunesniems žmonėms kartais svarbesni genetiniai, metaboliniai ar autoimuniniai veiksniai.

Pankreatito diagnostika prasideda nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmas, kur jis plinta, ar buvo vėmimas, karščiavimas, gelta, kokie vaistai vartojami, ar yra tulžies akmenligė, alkoholio vartojimo istorija, ankstesni panašūs epizodai. Apžiūros metu vertinamas pilvo jautrumas, pulsas, kraujospūdis, temperatūra, dehidratacijos ir geltos požymiai.

Svarbiausi kraujo tyrimai - lipazė ir amilazė. Lipazė pankreatitui paprastai yra specifiškesnė, o jos padidėjimas kelis kartus virš normos kartu su būdingu skausmu dažnai patvirtina diagnozę. Taip pat atliekamas bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, elektrolitai, kreatininas, šlapalas, gliukozė, kalcis, kepenų fermentai, bilirubinas, šarminė fosfatazė, gama gliutamiltransferazė, trigliceridai. Šie tyrimai padeda įvertinti priežastį ir ligos sunkumą.

Vaizdiniai tyrimai parenkami pagal situaciją. Pilvo echoskopija dažnai atliekama ieškant tulžies akmenų ir tulžies latakų išsiplėtimo. Kompiuterinė tomografija su kontrastine medžiaga gali parodyti kasos patinimą, nekrozę, skysčių sankaupas ar komplikacijas, tačiau ne visada reikalinga pirmąją ligos dieną. Magnetinio rezonanso tomografija ir magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija padeda įvertinti kasos ir tulžies latakus. Endoskopinis ultragarsas naudingas, kai įtariami smulkūs akmenys, latakų pakitimai ar navikas. Lėtinio pankreatito atveju gali būti tiriama išmatų elastazė, vertinanti kasos fermentų nepakankamumą.

Pankreatito gydymas priklauso nuo formos, priežasties ir sunkumo. Ūminis pankreatitas dažnai gydomas ligoninėje, nes pirmosiomis paromis svarbu stebėti skysčių balansą, skausmą, kvėpavimą, inkstų funkciją ir galimas komplikacijas. Pagrindinės priemonės - pakankamas skysčių skyrimas į veną, veiksmingas skausmo malšinimas, pykinimo mažinimas, elektrolitų korekcija ir ankstyvas maitinimas, kai tik tai saugu. Šiuolaikinėje praktikoje, jei pacientas gali valgyti, visiškas ilgalaikis badavimas nebėra laikomas būtinu. Jei valgyti nepavyksta, gali būti skiriamas enterinis maitinimas per zondą.

Antibiotikai neskiriami automatiškai kiekvienam pankreatito atvejui. Jie reikalingi tada, kai įtariama ar patvirtinama infekcija, pavyzdžiui, infekuota kasos nekrozė, cholangitas ar kitos bakterinės komplikacijos. Jei pankreatitą sukėlė tulžies akmuo ir yra tulžies latako užsikimšimo ar cholangito požymių, gali būti atliekama ERCP procedūra akmeniui pašalinti. Pasveikus po tulžies akmenų sukelto pankreatito dažnai rekomenduojama pašalinti tulžies pūslę, kad priepuolis nepasikartotų.

Sunkus pankreatitas gali reikalauti intensyviosios terapijos, deguonies, kraujotakos palaikymo, komplikacijų drenavimo ar minimaliai invazinių procedūrų. Chirurgija taikoma ne visada, dažniausiai tada, kai yra infekuota nekrozė, kraujavimas, perforacija ar kitos sudėtingos komplikacijos.

Lėtinio pankreatito gydymo tikslai - sumažinti skausmą, pagerinti virškinimą, užkirsti kelią mitybos nepakankamumui ir kontroliuoti diabetą. Labai svarbu visiškai atsisakyti alkoholio ir mesti rūkyti, nes šie veiksniai spartina kasos pažeidimą. Skiriami kasos fermentų preparatai su maistu, riebaluose tirpių vitaminų papildai, tinkama mityba, kartais - insulinas ar kiti diabeto vaistai. Skausmui gydyti taikomi vaistai, nervų blokados, endoskopinės procedūros latakų susiaurėjimams ar akmenims gydyti, retesniais atvejais - operacijos.

Į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, jei atsiranda stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas, ypač plintantis į nugarą, lydimas pykinimo, vėmimo ar karščiavimo. Tai ypač svarbu, jei anksčiau buvo tulžies akmenligė, pankreatito epizodas, vartojamas alkoholis, nustatytas labai didelis trigliceridų kiekis ar neseniai atlikta tulžies ir kasos latakų procedūra.

Skubios pagalbos reikia, jei skausmas labai intensyvus, nepraeina, žmogus negali gerti skysčių, vemia pakartotinai, atsiranda gelta, sumišimas, alpimas, dusulys, labai greitas pulsas, šaltas prakaitas, sumažėja šlapimo kiekis ar krenta kraujospūdis. Tokie požymiai gali rodyti sunkią pankreatito eigą ar kitas pavojingas pilvo ligas.

Jei simptomai yra lengvesni, bet kartojasi po valgio, mažėja svoris, išmatos tampa riebios, atsiranda nepaaiškinamas cukraus kiekio kraujyje padidėjimas, taip pat verta planuotai pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu. Ankstyvas ištyrimas padeda nustatyti priežastį ir sumažinti ilgalaikių kasos pažeidimų riziką.