Pykina ir svaigsta

Pykinimas ir svaigimas - tai du nemalonūs pojūčiai, dažnai pasireiškiantys kartu. Jie gali atsirasti staiga arba palaipsniui, o jų priežastys gali būti tiek visiškai nepavojingos, tiek reikalaujančios skubios medicininės pagalbos. Šis gidas padės suprasti, ką daryti, kai jaučiate šiuos simptomus, ir kada verta nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pykinimas - tai diskomforto jausmas skrandyje, dažnai lydimas noro vemti. Jį gali sukelti įvairūs veiksniai: nuo per didelio riebaus maisto suvartojimo iki rimtų ligų. Svaigimas - tai pojūtis, kai atrodo, kad aplinka sukasi arba jūs pats prarandate pusiausvyrą. Kartu šie simptomai dažnai rodo, kad organizmas patiria tam tikrą stresą - pavyzdžiui, dėl kraujospūdžio pokyčių, vidinės ausies problemų ar medžiagų apykaitos sutrikimų. Fiziologiškai svaigimas ir pykinimas gali būti susiję su vestibuliarinės sistemos (pusiausvyros organo) dirgikliais, kurie siunčia signalus į smegenis, o šios skatina vėmimo centrą. Dažnai šie pojūčiai sustiprėja staiga atsistojus arba pasukus galvą.

Dažnos ir dažniausiai nepavojingos priežastys
  • Judesio liga (transporto priemonėse, karuselėse)
  • Hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje - praleistas valgymas, per didelė fizinė veikla)
  • Dehidratacija (per mažas skysčių kiekis, ypač karštą dieną ar po sporto)
  • Per didelis kofeino ar alkoholio kiekis
  • Stresas, nerimas, panikos priepuoliai
  • Per didelis fizinis ar psichinis nuovargis
  • Nėštumas (ypač pirmuoju trimestru)
  • Migrena (pykinimas dažnai lydi galvos skausmą)
  • Virusinės infekcijos (peršalimas, skrandžio gripas)
  • Menjero liga (vidinės ausies sutrikimas, sukeliantis epizodinį svaigimą)
Rimtesnės priežastys, reikalaujančios gydytojo dėmesio
  • Smegenų sukrėtimas ar kitos galvos traumos
  • Insultas (ypač jei kartu sunku kalbėti, silpsta viena kūno pusė)
  • Širdies ritmo sutrikimai (aritmija)
  • Aortos disekacija ar miokardo infarktas
  • Vidurinės ausies uždegimas (labirintitas)
  • Apsinuodijimas (maistu, chemikalais, anglies monoksidu)
  • Smegenų auglys ar kiti intrakranijiniai procesai
  • Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai
  • Autoimuninės ligos (pvz., vestibulinis neuronitas)

Jei pykina ir svaigsta, tačiau nėra pavojingų signalų, galite padėti sau šiais būdais: atsisėskite arba atsigulkite ramioje, vėsioje patalpoje, vengdami staigių judesių. Gerkite vandenį mažais gurkšneliais - dehidratacija dažnai pablogina simptomus. Venkite riebaus, aštraus ar sunkaus maisto; geriau suvalgykite kelis krekerius ar džiūvėsėlius. Imbieras (arbata, kramtomas saldainis) gali padėti sumažinti pykinimą. Giliam kvėpavimui atlikite pratimą: įkvėpkite per nosį 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes, iškvėpkite per burną 6 sekundes - tai ramina nervų sistemą. Jei svaigimas susijęs su staigiu atsistojimu, atsikėlus lėtai ir prilaikant už atramos galima išvengti alpimo. Vengti alkoholio, kofeino, nikotino. Jei simptomai trunka ilgiau nei kelias valandas arba kartojasi dažnai, verta kreiptis į gydytoją.

  • Poilsis ramioje vietoje
  • Skysčių gėrimas (mažais gurkšneliais)
  • Lengvi užkandžiai (krekeriai, džiūvėsėliai)
  • Imbiero arbata arba kramtomasis imbieras
  • Gilus kvėpavimas ir atsipalaidavimas
  • Lėtas kėlimasis (iš gulimos padėties)
  • Vengti aštraus, riebaus maisto, alkoholio ir kofeino
Gyvybei pavojingi simptomai - kvieskite greitąją pagalbą (112)
  • Krūtinės skausmas, spaudimas ar dusulys
  • Staigus, labai stiprus galvos skausmas („kaip trenkė kirviu“)
  • Sunkumas kalbėti, suprasti kalbą arba vienpusis veido, rankos, kojos silpnumas
  • Sąmonės netekimas (alpimas) arba sumišimas
  • Traukuliai
  • Vėmimas krauju arba kavos tirščių pavidalo medžiaga
  • Ūmi alerginė reakcija (veido, lūpų patinimas, pasunkėjęs kvėpavimas)
  • Galvos trauma (ypač jei po jos atsirado svaigimas ir pykinimas)
Simptomai, dėl kurių nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją arba skubiosios pagalbos skyrių
  • Svaigimas ir pykinimas po naujų vaistų vartojimo
  • Išmatų ar šlapimo nelaikymas kartu su svaigimu
  • Karščiavimas virš 38,5°C, ypač jei jaučiate kaklo sustingimą
  • Dažnas (kartojantis) svaigimas, trukdantis kasdienei veiklai
  • Svaigimas ir pykinimas, trunkantys ilgiau nei parą neatsižvelgiant į pagalbos namuose priemones
  • Nėštumo metu - bet koks stiprus svaigimas ar alpimas

Susiję tyrimai su Pykina ir svaigsta

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).