Kasos adenokarcinoma
Kasos adenokarcinoma - viena agresyviausių ir sunkiausiai diagnozuojamų vėžio formų. Dažnai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl nustatoma vėlyvose stadijose. Kuo anksčiau liga aptinkama, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė.
Kasos adenokarcinoma yra piktybinis navikas, atsirandantis iš kasos latakų epitelio ląstelių. Kasa - virškinimo ir endokrininės sistemos organas, gaminantis fermentus maistui skaidyti bei hormonus (insuliną, gliukagoną). Adenokarcinoma sudaro apie 90 % visų kasos vėžio atvejų. Ši liga pasižymi greitu augimu, ankstyvu plitimu į aplinkinius audinius ir limfmazgius, taip pat polinkiu į tolimas metastazes (kepenys, plaučiai, pilvaplėvė). Dėl šių savybių liga dažnai diagnozuojama jau IV stadijoje, kai radikalus gydymas tampa sudėtingas.
- Neaiškus diskomfortas ar skausmas viršutinėje pilvo dalyje, neretai plintantis į nugarą
- Apetito stoka, greitas sotumo jausmas pavalgius
- Nepageidaujamas svorio kritimas
- Gelta (odos, akių baltymų pageltimas, tamsus šlapimas, šviesios išmatos) dėl tulžies latako užspaudimo naviko
- Staiga prasidėjęs ar paūmėjęs cukrinis diabetas
- Išmatų spalvos pakitimas (pilkšvos, riebios, sunkiai nuplaunamos)
- Stiprėjantis pilvo ar nugaros skausmas
- Kraujo krešulių susidarymas (venų trombozė)
Tiksli kasos adenokarcinomos priežastis nėra visiškai aiški, tačiau nustatyta keletas rizikos veiksnių: rūkymas (smarkiai didina riziką), lėtinis pankreatitas (ypač paveldimas), cukrinis diabetas (ilgai trunkantis 2 tipo), nutukimas, amžius (dažniau serga vyresni nei 60 metų), paveldimi genų mutacijos sindromai (BRCA1, BRCA2, Lynch sindromas). Vyrai serga kiek dažniau nei moterys. Didesnė rizika taip pat siejama su ilgalaikiu kontaktų su tam tikromis cheminėmis medžiagomis darbo vietoje.
Diagnozė dažnai pradedama pilvo echoskopija, kuri gali parodyti kasos masę ar latako išsiplėtimą. Tikslesnį vaizdą suteikia kompiuterinė tomografija (KT) su kontrastu, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar endoskopinė ultragarsografija (EUS). Endoskopinės procedūros metu galima atlikti naviko biopsiją (plona adata paimti audinio mėginį). Kraujo tyrimuose ieškoma naviko žymenų, pavyzdžiui, CA 19-9. Genetinis onkologinis ištyrimas gali padėti nustatyti paveldimus sindromus. Jei liga jau išplitusi, atliekama pilvaplėvės ar kitų organų vaizdinė diagnostika.
Gydymo taktika priklauso nuo ligos stadijos ir paciento bendros būklės. Ankstyvos stadijos navikai operuojami atliekant pankreatikoduodenektomiją (Whipple operacija) arba distalinę pankreatektomiją. Po operacijos dažnai skiriama papildoma chemoterapija. Kai naviko pašalinti radikaliai nebeįmanoma, taikoma chemoterapija (pvz., FOLFIRINOX arba gemcitabino deriniai), radioterapija arba jų derinys. Taip pat gali būti naudojama tikslinė terapija ir imunoterapija (jei nustatomi konkretūs genetiniai pakitimai). Simptomų palengvinimui atliekama tulžies latako stentavimas, skiriamas skausmą malšinantis gydymas bei mitybos palaikymas.
Būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, jei pastebite šiuos simptomus: paaiškėjo gelta be aiškios priežasties, atsirado nuolatinis pilvo skausmas plintantis į nugarą, nepaaiškinamas svorio kritimas, naujai atsiradęs diabetas (ypač vyresniame amžiuje), riebios gleivėtos išmatos. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei turite paveldimą polinkį (šeimoje buvo kasos vėžio atvejų) arba ilgai trunkantį lėtinį pankreatitą. Ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę, todėl verta nedelsti.
