Kasos cista
Kasos cista - tai skysčio pripildyta ertmė kasoje arba šalia jos. Dauguma tokių darinių būna gerybiniai ir ilgai nesukelia jokių nusiskundimų, tačiau daliai jų reikia atidesnio stebėjimo, nes kai kurios cistos gali didėti, sukelti uždegimą ar turėti ikivėžinių pakitimų. Laiku atlikti tyrimai padeda atskirti nepavojingas cistas nuo tų, kurias būtina gydyti.
Kasos cista yra ribota ertmė, užpildyta skysčiu. Ji gali susiformuoti pačioje kasoje arba greta jos audinių. Kasa yra svarbus organas, gaminantis virškinimo fermentus ir hormonus, tokius kaip insulinas, todėl jos pokyčiai gali paveikti virškinimą ir cukraus apykaitą.
Kasos cistos būna skirtingos. Pseudocistos dažniausiai atsiranda po ūminio ar lėtinio pankreatito - kasos uždegimo. Jos neturi tikros epitelinės sienelės ir paprastai yra užpildytos kasos fermentų turinčiu skysčiu. Kitos cistos yra tikrosios cistinės neoplazijos, pavyzdžiui, serozinė cistadenoma, mucininė cistinė neoplazija ar intraduktalinė papilinė mucininė neoplazija. Kai kurios jų yra visiškai gerybinės, o kai kurios gali turėti piktybėjimo riziką.
Svarbiausia nustatyti ne tik tai, kad cista yra, bet ir jos tipą, dydį, ryšį su kasos latakais bei ar nėra pavojingų požymių.
- Jokių simptomų - cista dažnai aptinkama atsitiktinai atliekant echoskopiją, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tyrimą.
- Maudžiantis ar spaudžiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje.
- Pilnumo jausmas, ankstyvas sotumas.
- Pykinimas, pilvo pūtimas, diskomfortas po valgio.
- Skausmas, plintantis į nugarą.
- Vėmimas ar negalėjimas normaliai valgyti, jei cista spaudžia skrandį ar dvylikapirštę žarną.
- Odos ir akių pageltimas, tamsus šlapimas, šviesios išmatos - galimas tulžies latakų spaudimas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis - gali rodyti cistos infekciją.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas ar apetito stoka.
Kasos cista gali atsirasti dėl kelių skirtingų priežasčių. Viena dažniausių - buvęs ūminis pankreatitas, kai po uždegimo susidaro pseudocista. Lėtinis pankreatitas, ypač susijęs su alkoholio vartojimu ar tulžies akmenlige, taip pat didina riziką.
Kai kurios cistos formuojasi dėl kasos latakų pokyčių ar navikinių procesų. Mucininės cistos ir intraduktalinės papilinės mucininės neoplazijos dažniau nustatomos vyresniame amžiuje. Riziką gali didinti rūkymas, paveldimas polinkis sirgti kasos ligomis, kai kurie genetiniai sindromai, taip pat ankstesnės kasos traumos.
Svarbu suprasti, kad pati cista dar nereiškia vėžio. Tačiau tam tikri požymiai - spartus augimas, sustorėjusi sienelė, mazgeliai cistos viduje ar išsiplėtęs kasos latakas - reikalauja kruopštesnio ištyrimo.
Kasos cista dažnai nustatoma atsitiktinai, atliekant pilvo organų echoskopiją ar kitą vaizdinį tyrimą. Toliau gydytojas vertina cistos dydį, formą, sienelę, turinį ir ryšį su kasos latakais.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Pilvo organų echoskopija - gali parodyti cistinį darinį, tačiau ne visada tiksliai įvertina kasą.
- Kompiuterinė tomografija - padeda nustatyti cistos dydį, kalcifikacijas, uždegimo požymius ar komplikacijas.
- Magnetinio rezonanso tomografija ir magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija - labai naudingi vertinant kasos latakus ir cistos ryšį su jais.
- Endoskopinė echoskopija - leidžia iš arti apžiūrėti cistą per virškinamąjį traktą.
- Cistos punkcija plona adata, jei reikia, - ištiriamas skystis, nustatomas amilazės, CEA kiekis, atliekama citologija.
- Kraujo tyrimai - gali būti vertinami uždegimo rodikliai, kepenų fermentai, bilirubinas, gliukozė, kartais CA 19-9 žymuo.
Tyrimų planas parenkamas individualiai, nes ne kiekvienai cistai reikia invazinių procedūrų.
Kasos cista gydoma atsižvelgiant į jos tipą, dydį, simptomus ir piktybėjimo riziką. Mažos, simptomų nesukeliančios ir nepavojingų požymių neturinčios cistos dažnai tik stebimos. Gydytojas gali rekomenduoti pakartotinį magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimą po kelių mėnesių, vėliau - rečiau.
Jei cista susijusi su pankreatitu, svarbu gydyti pagrindinę priežastį: vengti alkoholio, koreguoti mitybą, gydyti tulžies akmenligę, kontroliuoti skausmą ir virškinimo sutrikimus.
Didesnės, skausmą ar spaudimo simptomus sukeliančios pseudocistos gali būti drenuojamos endoskopiškai, per odą arba chirurginiu būdu. Jei cista turi įtartinų požymių arba nustatoma didesnė piktybėjimo rizika, gali būti rekomenduojama operacija - pašalinama dalis kasos su cista. Sprendimą paprastai priima daugiadalykė komanda: gastroenterologas, chirurgas, radiologas ir, jei reikia, onkologas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei jums nustatyta Kasos cista ir atsirado naujų simptomų arba jie stiprėja. Ypač svarbu nedelsti, jei jaučiate stiprų viršutinės pilvo dalies skausmą, skausmą su karščiavimu, nuolatinį vėmimą, odos ar akių pageltimą, staigų svorio kritimą, ryškų silpnumą ar alpimą.
Skubi pagalba reikalinga, jei skausmas labai intensyvus, atsiranda aukšta temperatūra, sąmonės sutrikimas, kraujavimo požymiai ar įtariamas ūminis pankreatitas.
Net jei jaučiatės gerai, suplanuotų kontrolinių tyrimų praleisti nereikėtų. Stebėjimas padeda laiku pastebėti cistos pokyčius ir pasirinkti saugiausią gydymo taktiką.
