Hipoglikemija
Hipoglikemija - tai būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje sumažėja tiek, kad organizmui, ypač smegenims, pradeda trūkti greitai prieinamos energijos. Ji dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ir vartojantiems insuliną ar kai kuriuos gliukozę mažinančius vaistus, tačiau gali ištikti ir kitomis aplinkybėmis. Laiku atpažinta hipoglikemija paprastai greitai suvaldoma, bet užsitęsusi ar sunki būklė gali būti pavojinga.
Hipoglikemija reiškia per mažą gliukozės, arba cukraus, kiekį kraujyje. Dažniausiai apie ją kalbama, kai gliukozė nukrenta žemiau maždaug 3,9 mmol/l, tačiau simptomų stiprumas priklauso ir nuo žmogaus įprastų gliukozės svyravimų, amžiaus, gretutinių ligų bei vartojamų vaistų.
Gliukozė yra pagrindinis smegenų energijos šaltinis. Kai jos per mažai, organizmas pirmiausia įjungia „pavojaus signalą“: išsiskiria adrenalinas, žmogus pradeda prakaituoti, drebėti, jaučia alkį, nerimą, širdies plakimą. Jei gliukozė toliau krenta, nukenčia smegenų veikla - gali sutrikti mąstymas, kalba, koordinacija, atsirasti mieguistumas, traukuliai ar sąmonės netekimas.
Hipoglikemija nėra savarankiška liga viena prasme - tai organizmo būklė, kurią sukelia per didelis insulino poveikis, nepakankamas maisto kiekis, intensyvus fizinis krūvis, alkoholis ar retesnės endokrininės ir kepenų ligos. Svarbiausia ne tik greitai pakelti gliukozę, bet ir suprasti, kodėl ji nukrito.
- Staigus alkis, silpnumas ar vidinis drebulys.
- Prakaitavimas, šaltas ir drėgnas odos pojūtis.
- Rankų drebėjimas, širdies plakimas, nerimas.
- Galvos svaigimas, lengvas pykinimas.
- Dilgčiojimas apie lūpas ar liežuvį.
- Sutrikęs susikaupimas, lėtesnis mąstymas, sumišimas.
- Nerišli kalba, neįprastas elgesys, dirglumas.
- Neryškus matymas, koordinacijos sutrikimas.
- Mieguistumas, sunkumas pabusti.
- Traukuliai arba sąmonės netekimas sunkiais atvejais.
- Gausus prakaitavimas miegant, šlapia patalynė.
- Neramus miegas, košmarai.
- Rytinis galvos skausmas, nuovargis ar neįprastai aukšta gliukozė ryte po naktinio kritimo.
Dažniausia hipoglikemijos priežastis - cukrinio diabeto gydymas. Ji gali atsirasti, jei suleidžiama per daug insulino, pavartojama sulfonilkarbamidų grupės vaistų, praleidžiamas valgymas, suvalgoma mažiau angliavandenių nei planuota arba po vaistų vartojimo vėluojama pavalgyti.
Svarbūs rizikos veiksniai:
- intensyvesnis nei įprasta fizinis krūvis, ypač be papildomų angliavandenių;
- alkoholio vartojimas, ypač nevalgius, nes alkoholis slopina gliukozės gamybą kepenyse;
- inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, kai vaistai veikia ilgiau;
- senyvas amžius, nereguliarus valgymas, svorio kritimas;
- ankstesni dažni hipoglikemijos epizodai, dėl kurių žmogus gali nebejausti įspėjamųjų simptomų.
Žmonėms, nesergantiems diabetu, hipoglikemija pasitaiko rečiau. Ji gali būti susijusi su ilgu badavimu, sunkia infekcija, antinksčių ar hipofizės hormonų stoka, kai kuriais vaistais, skrandžio operacijomis, labai retai - su insuliną gaminančiu kasos naviku, vadinamu insulinoma.
Gydytojas pirmiausia aiškinasi aplinkybes: kada pasireiškia simptomai, ką žmogus valgė, kokius vaistus vartoja, ar buvo fizinis krūvis, alkoholis, svorio pokyčių ar kitų ligų požymių. Labai svarbu, ar simptomai sutampa su mažu gliukozės kiekiu kraujyje ir ar pagerėja suvalgius ar išgėrus angliavandenių.
Pagrindiniai tyrimai gali būti:
- kapiliarinės gliukozės matavimas gliukomačiu arba nuolatinio gliukozės stebėjimo sistemos duomenys;
- veninio kraujo gliukozės tyrimas laboratorijoje;
- insulino, C-peptido, proinsulino tyrimai, jei įtariama neįprasta hipoglikemijos priežastis;
- vaistų, galinčių mažinti gliukozę, paieška kraujyje ar šlapime tam tikrais atvejais;
- kepenų, inkstų funkcijos, kortizolio, skydliaukės ar kitų hormonų tyrimai pagal situaciją.
Jei įtariama insulinoma ar kita reta priežastis, gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, pilvo organų echoskopija, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar specializuoti endokrinologiniai mėginiai.
Lengvą hipoglikemiją, kai žmogus sąmoningas ir gali ryti, paprastai reikia gydyti greitai pasisavinamais angliavandeniais. Dažnai taikoma taisyklė: suvartoti apie 15-20 g greitųjų angliavandenių, po 15 minučių pakartotinai pasimatuoti gliukozę ir, jei ji vis dar maža, pakartoti.
Tinka gliukozės tabletės, saldus gėrimas, sultys, cukrus ar medus. Šokoladas ar riebūs saldumynai veikia lėčiau, todėl ūmiai situacijai ne visada tinkamiausi. Kai gliukozė atsistato, jei iki kito valgymo dar toli, naudinga suvalgyti užkandį su lėčiau pasisavinamais angliavandeniais ir baltymais.
Jei žmogus praradęs sąmonę, trūkčioja ar negali saugiai ryti, negalima kišti maisto ar skysčių į burną. Tokiu atveju reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Diabetu sergantiems žmonėms, turintiems didelę sunkios hipoglikemijos riziką, gydytojas gali paskirti gliukagoną injekcijos ar nosies purškalo forma ir apmokyti artimuosius.
Ilgalaikis gydymas - priežasties korekcija: insulino ar vaistų dozių peržiūra, valgymo plano pritaikymas, fizinio aktyvumo planavimas, alkoholio ribojimas, nuolatinis gliukozės stebėjimas. Kartotiniai epizodai visada turėtų būti aptarti su gydytoju.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei hipoglikemija kartojasi, atsiranda naktį, pasireiškia be aiškios priežasties arba simptomai juntami net esant ne itin mažai gliukozei. Taip pat svarbu pasitarti, jei neseniai pasikeitė diabeto gydymas, mityba, fizinis aktyvumas, kūno svoris ar atsirado inkstų, kepenų ligų požymių.
Skubios pagalbos reikia, jei žmogus praranda sąmonę, patiria traukulius, negali ryti, elgiasi labai neįprastai, tampa sunkiai pažadinamas arba gliukozės nepavyksta pakelti įprastomis priemonėmis. Tokiose situacijose geriau nedelsti - hipoglikemija gali progresuoti greitai, o laiku suteikta pagalba apsaugo nuo rimtų pasekmių.
