Retikulocitai

Retikulocitai - tai jaunos eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) formos, dar turinčios ribosomų ir mitochondrijų likučių. Jie gaminami kaulų čiulpuose ir į kraują patenka prieš subręsdami į pilnaverčius eritrocitus. Retikulocitų kiekis kraujyje atspindi kaulų čiulpų eritropoezės aktyvumą.

Funkcija
  • Rodiklis, leidžiantis įvertinti, ar kaulų čiulpai pakankamai gamina raudonuosius kraujo kūnelius.
  • Padeda nustatyti mažakraujystės tipą - ar ji susijusi su nepakankama gamyba, ar su padidėjusiu eritrocitų irimu.
  • Naudojamas stebint gydymo efektyvumą sergant anemija (pvz., gydant geležies ar B12 vitamino stoką).
Kilmė
  • Retikulocitai susidaro kaulų čiulpuose iš eritroblastų, po 3-5 dienų jie patenka į kraujotaką.
  • Paprastai jie cirkuliuoja kraujyje 1-2 dienas, kol subręsta į pilnaverčius eritrocitus.
Procedūra
  • Tyrimui atlikti reikia paimti kraujo mėginį iš venos.
  • Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau gydytojas gali rekomenduoti nevalgyti 8-12 valandų, jei tyrimas atliekamas kartu su kitais kraujo rodikliais.
  • Kraujo mėginys dažnai imamas standartinio bendro kraujo tyrimo metu.
Galimos priežastys
  • Hemolizinė anemija - padidėjusi eritrocitų irimo reakcija.
  • Kraujo netekimas po ūminio kraujavimo (pvz., traumos ar operacijos).
  • Reakcija į gydymą anemiją sukeliančių medžiagų (pvz., po geležies, folio rūgšties ar B12 papildų).
  • Kaulų čiulpų atsakas į deguonies trūkumą (pvz., gyvenant aukštikalnėse).
Galimos priežastys
  • Kaulų čiulpų nepakankamumas (aplazinė anemija, leukemija).
  • Vitaminų ar geležies stokos anemija (nes nėra pakankamai medžiagų retikulocitų gamybai).
  • Ilgalaikis inkstų funkcijos nepakankamumas (epoetino trūkumas).
  • Gydymas radioterapija ar chemoterapija.
Kada skiriamas
  • Įtariant anemiją ar mažakraujystę.
  • Stebint pacientus, sergančius lėtinėmis kraujo ligomis (pvz., talasemija).
  • Vertinant gydymo efektyvumą po anemiją sukeliančių medžiagų terapijos.
  • Tiriant hemolizės požymius (padidėjusį bilirubiną, šlapimo spalvą).
Kokie gydytojai skiria
  • Hematologas
  • Vidaus ligų gydytojas (internistas)
  • Šeimos gydytojas
Bendra 0,5-2,5 % (suaugusiųjų)
Vyrams 0,5-2,5 %
Moterims 0,5-2,5 %

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja