Tulžies pūslės akmenligė

Tulžies pūslės akmenligė - tai būklė, kai tulžies pūslėje susiformuoja kieti dariniai, vadinami akmenimis. Dalis žmonių jų nejaučia daugelį metų, tačiau akmeniui užkimšus tulžies lataką gali prasidėti stiprus skausmas, uždegimas ar kitos rimtos komplikacijos. Laiku atpažinus simptomus ir įvertinus riziką, dažniausiai galima pasirinkti saugų ir veiksmingą gydymo kelią.

Tulžies pūslės akmenligė išsivysto tada, kai tulžyje esančios medžiagos pradeda kristalizuotis ir ilgainiui sudaro akmenis. Tulžis - tai kepenyse gaminamas skystis, padedantis virškinti riebalus. Ji kaupiama tulžies pūslėje, o pavalgius, ypač riebesnio maisto, tulžies pūslė susitraukia ir išleidžia tulžį į žarnyną.

Akmenys gali būti labai maži, primenantys smėlį, arba didesni - kelių centimetrų skersmens. Dažniausiai jie susidaro iš cholesterolio, rečiau - iš pigmentų, susijusių su bilirubino apykaita. Kol akmenys ramiai guli tulžies pūslėje, žmogus gali nieko nejausti. Problemos prasideda tada, kai akmuo pajuda ir užkemša tulžies pūslės kaklelį ar tulžies latakus.

Užsikimšus latakui tulžis nebegali normaliai nutekėti. Dėl to atsiranda spaudimas, skausmas, gali vystytis tulžies pūslės uždegimas. Jei akmuo patenka į bendrąjį tulžies lataką, gali sutrikti tulžies nutekėjimas iš kepenų, pagelsti oda ir akių baltymai. Kai kuriais atvejais akmenys gali sudirginti kasą ir sukelti ūminį kasos uždegimą. Todėl Tulžies pūslės akmenligė nėra vien tik virškinimo nepatogumas - tai būklė, kuri kartais reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Kai simptomų nėra
  • Daugelis žmonių apie akmenis tulžies pūslėje sužino atsitiktinai, atliekant pilvo organų echoskopiją dėl kitų priežasčių.
  • Jeigu akmenys nesukelia skausmo, karščiavimo ar tulžies nutekėjimo sutrikimo, būklė gali būti tik stebima.
  • Besimptomė Tulžies pūslės akmenligė nebūtinai reiškia, kad gydymas reikalingas iš karto, tačiau sprendimas priklauso nuo bendros sveikatos, rizikos veiksnių ir gydytojo įvertinimo.
Pagrindiniai požymiai
  • Staigus, stiprus skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje arba po dešiniuoju šonkaulių lanku.
  • Skausmas gali plisti į dešinį petį, mentę ar nugarą.
  • Priepuolis dažnai prasideda po riebaus, gausesnio maisto.
  • Skausmas paprastai trunka nuo keliolikos minučių iki kelių valandų.
  • Gali varginti pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, raugėjimas, sunkumo jausmas po valgio.
  • Kartais žmogus jaučia kartumą burnoje ar blogiau toleruoja riebų maistą.
Galimos komplikacijų apraiškos
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis gali rodyti tulžies pūslės ar tulžies latakų uždegimą.
  • Odos ir akių baltymų pageltimas gali reikšti, kad akmuo užkimšo tulžies latakus.
  • Tamsus šlapimas ir šviesios išmatos taip pat gali būti tulžies nutekėjimo sutrikimo požymiai.
  • Labai stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas, plintantis į nugarą, kartu su vėmimu gali būti susijęs su kasos uždegimu.
  • Nuolatinis, nemažėjantis skausmas ilgiau nei kelias valandas nėra įprastas paprastas virškinimo sutrikimas ir turėtų būti įvertintas gydytojo.

Tulžies pūslės akmenligė dažniausiai atsiranda dėl tulžies sudėties ir tulžies pūslės išsituštinimo pokyčių. Jei tulžyje yra per daug cholesterolio, per mažai medžiagų, padedančių jį ištirpinti, arba tulžies pūslė nepakankamai reguliariai susitraukia, susidaro sąlygos kristalams formuotis. Šie kristalai ilgainiui gali didėti ir tapti akmenimis.

Svarbūs rizikos veiksniai yra amžius, moteriška lytis, nėštumas, hormoniniai pokyčiai ir estrogenų turintys vaistai. Akmenų riziką didina antsvoris, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus sočiųjų riebalų ir rafinuotų angliavandenių vartojimas. Tačiau akmenys gali susidaryti ir liekniems žmonėms, ypač jei yra genetinis polinkis.

Greitas svorio kritimas - dar vienas svarbus rizikos veiksnys. Griežtos dietos, ilgas badavimas ar labai greitas lieknėjimas gali pakeisti tulžies sudėtį ir sulėtinti tulžies pūslės išsituštinimą. Dėl to akmenys kartais atsiranda po bariatrinių operacijų arba labai intensyvių svorio mažinimo programų.

Riziką taip pat gali didinti cukrinis diabetas, kepenų ligos, kai kurios kraujo ligos, padidėjęs trigliceridų kiekis, lėtinės žarnyno ligos, ypač pažeidžiančios klubinę žarną. Šeiminis polinkis taip pat reikšmingas: jei artimi giminaičiai turėjo tulžies pūslės akmenų, tikimybė susirgti yra didesnė.

Tulžies pūslės akmenligė dažniausiai nustatoma įvertinus simptomus, apžiūrėjus pacientą ir atlikus pilvo organų echoskopiją. Gydytojas klausia, kada prasideda skausmas, kiek jis trunka, ar susijęs su maistu, ar yra pykinimas, karščiavimas, odos pageltimas. Apžiūros metu vertinamas pilvo jautrumas, ypač dešinėje viršutinėje pilvo dalyje.

Pagrindinis tyrimas yra pilvo organų echoskopija. Ji neskausminga, saugi ir dažniausiai labai gerai parodo akmenis tulžies pūslėje, tulžies pūslės sienelės sustorėjimą, uždegimo požymius ar tulžies latakų išsiplėtimą. Jei įtariama, kad akmuo pateko į tulžies latakus, gali prireikti papildomų tyrimų.

Kraujo tyrimai padeda įvertinti, ar nėra uždegimo ir tulžies nutekėjimo sutrikimo. Dažnai atliekamas bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, kepenų fermentai, bilirubinas, šarminė fosfatazė, gama gliutamiltransferazė. Jei yra stiprus skausmas viršutinėje pilvo dalyje, gali būti tiriama amilazė ar lipazė, siekiant atmesti kasos uždegimą.

Sudėtingesniais atvejais gali būti atliekama magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija, kompiuterinė tomografija arba endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija. Pastarasis tyrimas gali būti ne tik diagnostinis, bet ir gydomasis - jo metu galima pašalinti akmenį iš tulžies latako. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo simptomų, kraujo tyrimų rezultatų ir įtariamų komplikacijų.

Tulžies pūslės akmenligė gydoma atsižvelgiant į tai, ar ji sukelia simptomus, kokio dydžio yra akmenys, ar yra uždegimas, tulžies latakų užsikimšimas ar kitos komplikacijos. Jei akmenys rasti atsitiktinai ir žmogus neturi nusiskundimų, dažnai pasirenkamas stebėjimas. Tokiu atveju svarbu žinoti galimus priepuolio požymius ir kreiptis į gydytoją jiems atsiradus.

Kai pasireiškia pasikartojantys skausmo priepuoliai, dažniausiai rekomenduojama tulžies pūslės pašalinimo operacija. Standartinis metodas yra laparoskopinė operacija, atliekama per kelis mažus pjūvius. Pašalinus tulžies pūslę, tulžis toliau gaminama kepenyse ir nuteka į žarnyną, tik nebekaupiama rezervuare. Dauguma žmonių po operacijos grįžta prie įprasto gyvenimo, nors kuriam laikui gali būti rekomenduojama lengvesnė, mažiau riebi mityba.

Ūmaus skausmo metu gydytojas gali skirti skausmą malšinančių ir spazmus mažinančių vaistų, skysčių, pykinimą mažinančių priemonių. Jei yra bakterinio uždegimo požymių, gali būti skiriami antibiotikai. Esant tulžies latakų akmeniui, kartais pirmiausia atliekama endoskopinė procedūra akmeniui pašalinti, o vėliau planuojama tulžies pūslės operacija.

Vaistai, tirpdantys cholesterolinius akmenis, naudojami retai ir tinka tik labai atrinktais atvejais: kai akmenys nedideli, tulžies pūslė funkcionuoja, nėra komplikacijų, o operacija nepageidaujama arba rizikinga. Toks gydymas trunka ilgai, akmenys gali atsinaujinti.

Gyvensena padeda sumažinti priepuolių tikimybę ir bendrą riziką. Rekomenduojama valgyti reguliariai, vengti labai riebių ir itin gausių patiekalų, palaikyti sveiką kūno svorį, bet jo nemažinti per greitai. Naudinga rinktis daugiau daržovių, viso grūdo produktų, liesesnių baltymų šaltinių, pakankamai judėti. Vis dėlto mityba jau susiformavusių akmenų paprastai neištirpdo, todėl esant simptomams vien dietos dažniausiai nepakanka.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kartojasi skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, ypač po riebaus maisto, jei kartu pykina, pučia pilvą ar skausmas plinta į nugarą, petį ar mentę. Net jei priepuolis praeina savaime, pasikartojantys epizodai rodo, kad Tulžies pūslės akmenligė gali būti aktyvi ir reikalingas išsamesnis įvertinimas.

Skubios medicinos pagalbos reikia, jei skausmas labai stiprus, nepraeina ilgiau nei kelias valandas, atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, gelsta oda ar akių baltymai, šlapimas tampa tamsus, išmatos pašviesėja. Taip pat pavojingi požymiai yra nuolatinis vėmimas, silpnumas, sumišimas, alpimas ar stiprus pilvo jautrumas. Tokiais atvejais gali būti tulžies pūslės uždegimas, tulžies latakų infekcija, latako užsikimšimas arba kasos uždegimas.

Jeigu Jums jau nustatyta Tulžies pūslės akmenligė, verta su gydytoju aptarti individualų planą: kada stebėti, kada planuoti operaciją ir kokie simptomai Jūsų atveju būtų pavojingi. Toks aiškus planas dažnai sumažina nerimą ir padeda laiku priimti teisingus sprendimus.

Susiję tyrimai su Tulžies pūslės akmenligė

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).