Širdies vožtuvų ligos
Širdies vožtuvų ligos - tai būklės, kai vienas ar keli širdies vožtuvai neatsidaro arba neužsidaro taip, kaip turėtų. Dėl to širdžiai tenka dirbti didesniu krūviu, o laikui bėgant gali atsirasti dusulys, nuovargis, ritmo sutrikimai ar širdies nepakankamumas. Laiku nustatytos Širdies vožtuvų ligos dažnai gali būti sėkmingai stebimos, gydomos vaistais arba koreguojamos intervencinėmis procedūromis.
Širdyje yra keturi vožtuvai: mitralinis, aortos, triburis ir plautinio kamieno vožtuvas. Jie veikia tarsi vienkryptės durys - leidžia kraujui tekėti teisinga kryptimi ir neleidžia jam grįžti atgal. Kai vožtuvas pakinta, kraujotaka tampa ne tokia efektyvi.
Pagrindiniai vožtuvų pažeidimo tipai yra du. Pirmasis - stenozė, kai vožtuvas susiaurėja ir kraujui sunkiau per jį pratekėti. Antrasis - nesandarumas, dar vadinamas regurgitacija, kai vožtuvas neužsidaro sandariai ir dalis kraujo grįžta atgal. Kai kuriems žmonėms vienu metu gali būti ir susiaurėjimas, ir nesandarumas.
Dažniausiai pažeidžiami aortos ir mitralinis vožtuvai, nes jiems tenka didžiausias mechaninis krūvis. Aortos vožtuvo stenozė ypač būdinga vyresniame amžiuje, kai vožtuvo burės sukalkėja ir sustandėja. Mitralinio vožtuvo nesandarumas gali atsirasti dėl vožtuvo burių iškritimo, širdies raumens išsiplėtimo ar persirgto širdies uždegimo.
Širdies vožtuvų ligos ilgai gali nesukelti jokių pojūčių. Organizmas kurį laiką prisitaiko: širdies raumuo sustorėja arba išsiplečia, kad išstumtų reikiamą kraujo kiekį. Tačiau ilgainiui šis prisitaikymas tampa žalingas - didėja spaudimas širdies ertmėse, plaučiuose gali kauptis skystis, atsiranda širdies nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas ar kitos komplikacijos.
- Dusulys fizinio krūvio metu, vėliau - ir ramybėje.
- Greitas nuovargis, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.
- Širdies plakimo, permušimų ar nereguliaraus ritmo pojūtis.
- Spaudimas, maudimas ar skausmas krūtinėje, ypač judant.
- Galvos svaigimas, silpnumas, alpimo epizodai.
- Kojų, kulkšnių ar pėdų tinimas.
- Sunkumas atsigulus, poreikis miegoti pasikėlus galvūgalį.
- Kosulys naktį arba rausvos, putotos skreplės esant sunkesniam širdies nepakankamumui.
- Aortos vožtuvo stenozė dažnai pasireiškia dusuliu, krūtinės skausmu ir alpimu fizinio krūvio metu.
- Aortos vožtuvo nesandarumas gali sukelti stiprų širdies plakimą, pulsavimą kakle, nuovargį ir dusulį.
- Mitralinio vožtuvo nesandarumas gali sukelti dusulį, prieširdžių virpėjimą ir sumažėjusį pajėgumą.
- Mitralinio vožtuvo stenozė dažniau siejama su dusuliu, kosuliu, kraujo atkosėjimu ir ritmo sutrikimais.
- Dešinės širdies pusės vožtuvų pažeidimai dažniau pasireiškia kojų tinimu, pilvo pūtimu, kepenų padidėjimu ir sunkumu po dešiniuoju šonkaulių lanku.
- Lengvos Širdies vožtuvų ligos gali būti aptinkamos atsitiktinai, gydytojui išgirdus ūžesį per stetoskopą.
- Kai kurie žmonės nepastebi, kad palaipsniui mažina fizinį aktyvumą, todėl simptomai atrodo ne tokie ryškūs.
- Net ir nejaučiant nusiskundimų, reikšmingi vožtuvų pakitimai gali būti matomi širdies echoskopijos metu.
Širdies vožtuvų ligos gali būti įgimtos arba įgytos. Įgimti pakitimai reiškia, kad vožtuvas susiformavo netipiškai dar iki gimimo. Dažnas pavyzdys - dviburis aortos vožtuvas, kai vietoje trijų burių yra dvi. Toks vožtuvas ilgus metus gali veikti pakankamai gerai, tačiau dažniau ir anksčiau sukalkėja arba tampa nesandarus.
Įgytos Širdies vožtuvų ligos dažniausiai vystosi bėgant metams. Vyresniame amžiuje vožtuvai gali kietėti dėl kalcio sankaupų, ypač aortos vožtuvas. Aukštas kraujospūdis, aterosklerozė, inkstų funkcijos sutrikimas ir lipidų apykaitos sutrikimai gali paspartinti šiuos procesus.
Svarbi priežastis - reumatinė širdies liga, kuri gali atsirasti po negydytos arba nepakankamai gydytos streptokokinės anginos. Nors daugelyje Europos šalių ši priežastis retesnė nei anksčiau, ji vis dar reikšminga kai kuriems pacientams. Reumatinis pažeidimas dažniausiai paveikia mitralinį vožtuvą.
Vožtuvus gali pažeisti ir infekcinis endokarditas - bakterinis ar rečiau grybelinis vidinio širdies dangalo ir vožtuvų uždegimas. Didesnė rizika yra žmonėms, turintiems dirbtinius vožtuvus, ankstesnį endokarditą, kai kurias įgimtas širdies ydas, taip pat vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus.
Kitos priežastys: miokardo infarktas, širdies raumens išsiplėtimas, jungiamojo audinio ligos, radioterapija krūtinės srityje, kai kurie reti vaistų poveikiai, traumos. Riziką didina amžius, šeiminis polinkis, rūkymas, negydomas kraujospūdis, cukrinis diabetas ir lėtinės inkstų ligos.
Diagnostika prasideda nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia apie dusulį, nuovargį, alpimą, krūtinės skausmą, širdies plakimą, persirgtas infekcijas, šeimos ligas ir vartojamus vaistus. Klausantis širdies stetoskopu gali būti girdimas ūžesys - jis padeda įtarti, kuris vožtuvas gali būti pažeistas, bet vien iš ūžesio ligos sunkumo patikimai nustatyti nepakanka.
Svarbiausias tyrimas yra širdies echoskopija. Ji parodo vožtuvų sandarą, jų judėjimą, kraujo tekėjimo greitį, susiaurėjimo laipsnį, nesandarumo dydį, širdies ertmių matmenis ir širdies raumens funkciją. Dažniausiai atliekama transtorakalinė echoskopija per krūtinės ląstą. Kai reikia detalesnio vaizdo, gali būti atliekama transezofaginė echoskopija per stemplę.
Elektrokardiograma padeda nustatyti ritmo sutrikimus, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą, taip pat širdies kamerų perkrovos požymius. Krūtinės ląstos rentgenograma gali parodyti širdies padidėjimą ar skysčio sąstovį plaučiuose. Kraujo tyrimai padeda įvertinti mažakraujystę, inkstų funkciją, elektrolitus, skydliaukės veiklą, uždegimo rodiklius, o esant dusuliui gali būti tiriamas natriuretinis peptidas.
Kai planuojama operacija ar intervencinė procedūra, gali prireikti kompiuterinės tomografijos, širdies magnetinio rezonanso tomografijos, krūvio mėginio ar širdies kateterizacijos. Vainikinių arterijų ištyrimas svarbus, jei pacientui gali reikėti vožtuvo operacijos ir yra koronarinės širdies ligos rizika.
Gydymas priklauso nuo to, kuris vožtuvas pažeistas, ar tai stenozė, ar nesandarumas, kokio sunkumo pakitimai, ar yra simptomų, kaip veikia širdies raumuo ir kokios kitos ligos vargina pacientą. Ne kiekvienam žmogui iš karto reikia operacijos. Lengvos ar vidutinio sunkumo Širdies vožtuvų ligos dažnai stebimos reguliariai atliekant širdies echoskopiją.
Vaistai gali palengvinti simptomus ir gydyti su vožtuvų liga susijusias būkles, tačiau jie dažniausiai nepataiso mechaniškai pažeisto vožtuvo. Gali būti skiriami šlapimą varantys vaistai skysčių pertekliui mažinti, kraujospūdį koreguojantys vaistai, ritmo kontrolės vaistai, vaistai širdies nepakankamumui gydyti. Esant prieširdžių virpėjimui ar dirbtiniam mechaniniam vožtuvui, gali prireikti kraują krešėjimą mažinančių vaistų.
Kai vožtuvo pažeidimas reikšmingas ir kelia grėsmę širdies funkcijai, svarstomas intervencinis arba chirurginis gydymas. Galimos procedūros: vožtuvo plastika, kai išsaugomas nuosavas vožtuvas; vožtuvo pakeitimas mechaniniu arba biologiniu protezu; transkateterinis aortos vožtuvo implantavimas; kai kuriais atvejais - mitralinio vožtuvo kraštų susegimo procedūra ar balioninė valvuloplastika.
Mechaniniai vožtuvai paprastai tarnauja ilgiau, bet po jų implantavimo dažnai visą gyvenimą reikia vartoti antikoaguliantus ir reguliariai tikrinti krešumo rodiklius. Biologiniai vožtuvai dažniau pasirenkami vyresniems pacientams arba kai ilgalaikis antikoaguliantų vartojimas netinka, tačiau laikui bėgant jie gali susidėvėti.
Gyvensena taip pat svarbi. Rekomenduojama kontroliuoti kraujospūdį, nerūkyti, gydyti cukrinį diabetą ir cholesterolio sutrikimus, palaikyti tinkamą kūno svorį, judėti pagal gydytojo nurodymus. Esant pažengusiai ligai, fizinio krūvio ribos turi būti aptartos individualiai. Labai svarbu gera burnos higiena ir dantų infekcijų gydymas, nes burnos bakterijos gali prisidėti prie infekcinio endokardito rizikos.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda naujas ar stiprėjantis dusulys, greitas nuovargis, širdies permušimai, tinimai, krūtinės skausmas, alpimas ar nepaaiškinamas fizinio pajėgumo sumažėjimas. Taip pat verta pasitikrinti, jei gydytojas yra minėjęs širdies ūžesį, šeimoje yra buvę vožtuvų ligų arba žinote, kad turite įgimtą vožtuvo pakitimą.
Skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia stiprus krūtinės skausmas, dusulys ramybėje, alpimas, pamėlsta lūpos, atsiranda staigus silpnumas, sumišimas, naujas neurologinis sutrikimas, labai greitas ar nereguliarus širdies plakimas su silpnumu. Taip pat pavojingi požymiai yra karščiavimas su šaltkrėčiu žmogui, turinčiam dirbtinį vožtuvą ar žinomą reikšmingą vožtuvo ligą - tai gali būti infekcinio endokardito požymis.
Jeigu Širdies vožtuvų ligos jau diagnozuotos, svarbu laikytis suplanuotų vizitų net tada, kai savijauta gera. Sprendimas dėl procedūros dažnai priimamas ne tik pagal simptomus, bet ir pagal echoskopijos duomenis bei širdies funkcijos pokyčius.
