Podagra

Podagra yra uždegiminė sąnarių liga, kuri dažniausiai prasideda staiga: sąnarys parausta, patinsta ir tampa toks skausmingas, kad net paklodės prisilietimas gali būti sunkiai pakeliamas. Nors priepuolis gali praeiti savaime, negydoma Podagra linkusi kartotis, pažeisti sąnarius ir didinti inkstų akmenligės bei kitų sveikatos problemų riziką. Gera žinia ta, kad tinkamai diagnozavus ir parinkus gydymą, Podagra dažniausiai labai gerai kontroliuojama.

Podagra išsivysto tada, kai organizme susikaupia per daug šlapimo rūgšties. Šlapimo rūgštis yra medžiaga, susidaranti skaidant purinus - natūralias organizmo ląstelių ir kai kurių maisto produktų sudedamąsias dalis. Įprastai šlapimo rūgštis ištirpsta kraujyje, nukeliauja į inkstus ir pasišalina su šlapimu. Jei jos gaminama per daug arba inkstai jos pašalina per mažai, kraujyje didėja šlapimo rūgšties koncentracija - tai vadinama hiperurikemija.

Svarbu žinoti: padidėjusi šlapimo rūgštis dar nereiškia, kad žmogus būtinai serga Podagra. Tačiau kai šlapimo rūgšties perteklius ilgainiui kristalizuojasi, susidaro natrio urato kristalai. Jie gali nusėsti sąnariuose, sausgyslėse, aplinkiniuose audiniuose, rečiau - inkstuose. Imuninė sistema šiuos kristalus atpažįsta kaip dirgiklį ir sukelia labai stiprią uždegiminę reakciją.

Dažniausiai Podagra pažeidžia didžiojo kojos piršto pagrindinį sąnarį, tačiau gali būti pažeisti ir čiurnos, keliai, riešai, alkūnės, plaštakų bei pėdų sąnariai. Tipiškas priepuolis dažnai prasideda naktį arba anksti ryte, skausmas sustiprėja per kelias valandas, sąnarys patinsta, oda virš jo parausta, tampa karšta ir blizganti.

Jeigu liga kartojasi daugelį metų ir nėra gydoma, gali formuotis tofusai - kieti urato kristalų sankaupų mazgeliai po oda. Jie dažniau atsiranda ties ausų kaušeliais, alkūnėmis, pirštais, pėdomis, aplink sąnarius. Tofusai gali deformuoti sąnarius, riboti judesius, kartais pratrūkti ir sukelti odos pažeidimus. Be to, šlapimo rūgšties kristalai gali prisidėti prie inkstų akmenų susidarymo.

Podagra nėra vien „netinkamos mitybos“ pasekmė. Mityba ir alkoholis gali išprovokuoti priepuolius, tačiau ligai svarbūs ir paveldimumas, inkstų veikla, vartojami vaistai, kūno svoris, medžiagų apykaitos sutrikimai. Todėl gydymas turi būti ne kaltinantis, o nuoseklus: sumažinti priepuolių skausmą, kontroliuoti šlapimo rūgštį ir apsaugoti sąnarius bei inkstus.

Ūminis Podagra priepuolis
  • Staigus, labai stiprus vieno ar kelių sąnarių skausmas, dažnai prasidedantis naktį.
  • Patinimas, paraudimas ir karštis pažeisto sąnario srityje.
  • Padidėjęs jautrumas prisilietimui - kartais skauda net nuo kojinės ar paklodės.
  • Sąnario sustingimas, sunkumas vaikščioti ar remtis pažeista koja.
  • Skausmo pikas dažniausiai pasiekiamas per 6-24 valandas, vėliau simptomai pamažu slopsta.
  • Priepuolis gali trukti kelias dienas, o negydomas kartais užsitęsia iki 1-2 savaičių.
Dažniausiai pažeidžiamos vietos sergant Podagra
  • Didžiojo kojos piršto pagrindinis sąnarys - klasikinė, bet ne vienintelė Podagra vieta.
  • Čiurna ir pėdos sąnariai.
  • Kelio sąnarys.
  • Riešas, plaštakų pirštai, alkūnė.
  • Keli sąnariai vienu metu - dažniau sergant ilgiau arba esant sunkesnei ligos eigai.
Tarp priepuolių pasireiškiantys Podagra požymiai
  • Po pirmųjų priepuolių žmogus gali jaustis visiškai sveikas, todėl liga kartais nuvertinama.
  • Laikui bėgant priepuoliai gali dažnėti, trukti ilgiau ir apimti daugiau sąnarių.
  • Gali atsirasti maudimas, sąnarių jautrumas ar ribotas judrumas net ir be ryškaus priepuolio.
  • Kai kuriems žmonėms kartu nustatoma padidėjusi šlapimo rūgštis, padidėjęs kraujospūdis, inkstų funkcijos pokyčiai.
Lėtinė Podagra
  • Tofusai - kieti, dažniausiai neskausmingi mazgeliai po oda.
  • Sąnarių deformacijos ir nuolatinis judesių ribotumas.
  • Pasikartojantys uždegimai, kartais primenantys kitas sąnarių ligas.
  • Inkstų akmenligės požymiai: stiprus šono skausmas, kraujas šlapime, pykinimas, skausmingas šlapinimasis.

Pagrindinė Podagra priežastis yra natrio urato kristalų susidarymas dėl ilgalaikės hiperurikemijos. Tačiau kodėl vieniems žmonėms šlapimo rūgštis padidėja, o kitiems - ne, lemia daug veiksnių.

Dažniausia priežastis yra ne per didelė šlapimo rūgšties gamyba, o nepakankamas jos pašalinimas per inkstus. Inkstų funkcija gali silpnėti su amžiumi, dėl lėtinės inkstų ligos, padidėjusio kraujospūdžio, cukrinio diabeto ar kai kurių vaistų.

Riziką didina šie veiksniai:

• Paveldimumas. Jei artimi giminaičiai sirgo Podagra, tikimybė susirgti didesnė. Genetiniai veiksniai gali nulemti, kaip inkstai šalina šlapimo rūgštį.

• Lytis ir amžius. Vyrai serga dažniau, ypač nuo vidutinio amžiaus. Moterims Podagra dažniau pasireiškia po menopauzės, kai sumažėja estrogenų apsauginis poveikis šlapimo rūgšties apykaitai.

• Mityba. Priepuolius gali skatinti didelis raudonos mėsos, subproduktų, kai kurių jūros gėrybių kiekis. Riziką didina ir saldinti gėrimai su fruktoze, labai kaloringa mityba, persivalgymas.

• Alkoholis. Ypač dažnai Podagra priepuolius provokuoja alus ir stiprieji alkoholiniai gėrimai. Alkoholis ne tik didina šlapimo rūgšties gamybą, bet ir trukdo jai pasišalinti per inkstus.

• Antsvoris ir nutukimas. Didesnis kūno svoris susijęs su didesne šlapimo rūgšties gamyba, atsparumu insulinui ir lėtesniu šlapimo rūgšties šalinimu.

• Vaistai. Šlapimo rūgštį gali didinti kai kurie šlapimą varantys vaistai, maža aspirino dozė, kai kurie imunosupresantai, pavyzdžiui, ciklosporinas ar takrolimuzas. Vaistų savarankiškai nutraukti nereikėtų - sprendimą turi priimti gydytojas.

• Gretutinės ligos. Podagra dažniau nustatoma žmonėms, turintiems metabolinį sindromą, arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, padidėjusį cholesterolį, lėtinę inkstų ligą, širdies ir kraujagyslių ligas.

• Staigūs organizmo pokyčiai. Priepuolį gali išprovokuoti dehidratacija, badavimas, labai griežtos dietos, greitas svorio kritimas, operacijos, traumos, sunkios infekcijos ar didelis fizinis krūvis.

Podagra nėra žmogaus „apsileidimo“ ženklas. Gyvensena svarbi, bet ji yra tik viena visos ligos mozaikos dalis. Net ir labai atsakingai besimaitinant, gali reikėti vaistų, kad šlapimo rūgšties kiekis būtų saugus.

Podagra dažnai įtariama iš pasakojimo ir apžiūros: staigus vieno sąnario skausmas, paraudimas, tinimas, ypač jei pažeistas didysis kojos pirštas, gydytojui yra labai būdingas signalas. Vis dėlto vien simptomų ne visada pakanka, nes panašiai gali atrodyti infekcinis artritas, sąnario trauma, reumatoidinis artritas, pseudopodagra ar kitos uždegiminės ligos.

Gydytojas paprastai klausia, kada prasidėjo skausmas, ar priepuoliai kartojosi, kokie sąnariai pažeidžiami, kokius vaistus vartojate, ar yra inkstų ligų, akmenligės, padidėjusio kraujospūdžio, cukrinio diabeto. Taip pat svarbi informacija apie mitybą, alkoholį, šeimos ligas ir ankstesnius tyrimus.

Tyrimai, kurie gali būti naudojami diagnozuojant Podagra:

• Šlapimo rūgšties kiekis kraujyje. Tai svarbus tyrimas, tačiau jį reikia vertinti atsargiai. Per ūminį priepuolį šlapimo rūgštis kartais būna normali, todėl normalus rezultatas tuo metu Podagra visiškai nepaneigia. Kita vertus, padidėjusi šlapimo rūgštis be simptomų dar nereiškia, kad žmogus serga Podagra.

• Uždegimo rodikliai kraujyje. Gali būti tiriamas C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis, bendras kraujo tyrimas. Jie padeda įvertinti uždegimą, bet nėra specifiniai vien Podagra.

• Inkstų funkcijos tyrimai. Kreatininas, apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis, šlapimo tyrimas padeda įvertinti, ar inkstai tinkamai šalina šlapimo rūgštį ir ar gydymą galima skirti saugiai.

• Sąnario skysčio tyrimas. Tai patikimiausias būdas patvirtinti Podagra. Gydytojas plona adata paima šiek tiek skysčio iš patinusio sąnario, o laboratorijoje mikroskopu ieškoma natrio urato kristalų. Šis tyrimas ypač svarbus, jei reikia atmesti bakterinę sąnario infekciją.

• Ultragarsinis tyrimas. Sąnarių echoskopija gali parodyti urato kristalų sankaupas, vadinamąjį dvigubo kontūro požymį, tofusus, skysčio sankaupą sąnaryje.

• Rentgenograma. Ankstyvoje ligos stadijoje rentgeno nuotrauka gali būti normali, tačiau sergant ilgiau gali matytis sąnarių pažeidimai, erozijos, deformacijos.

• Dvigubos energijos kompiuterinė tomografija. Šis tyrimas gali padėti aptikti urato kristalų sankaupas, ypač kai diagnozė neaiški arba sąnario skysčio paimti nepavyksta.

Diagnozė dažniausiai nustatoma įvertinus visumą: simptomus, apžiūrą, kraujo tyrimus, galimus kristalus sąnario skystyje ir vaizdinius tyrimus. Labai svarbu nepainioti Podagra su infekciniu artritu, nes infekcija sąnaryje yra skubi būklė ir reikalauja greito gydymo.

Podagra gydymas turi du pagrindinius tikslus: greitai numalšinti ūminį priepuolį ir ilgainiui sumažinti šlapimo rūgšties kiekį, kad priepuoliai nebesikartotų, o kristalai pamažu tirptų. Vien tik skausmą malšinantys vaistai problemos neišsprendžia, jei šlapimo rūgštis išlieka per didelė.

Ūminio Podagra priepuolio metu svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau, geriausia per pirmąsias 24 valandas. Gydytojas gali skirti:

• Nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Jie mažina skausmą ir uždegimą, tačiau netinka kai kuriems žmonėms, sergantiems skrandžio opalige, lėtine inkstų liga, vartojantiems kraują skystinančius vaistus ar turintiems didelę širdies ir kraujagyslių riziką.

• Kolchiciną. Jis veiksmingas, jei pradedamas anksti. Dozė parenkama atsargiai, nes per didelės dozės gali sukelti viduriavimą, pykinimą, pilvo skausmą, o esant inkstų funkcijos sutrikimui reikia ypatingo atsargumo.

• Gliukokortikoidus. Jie gali būti geriami, leidžiami į raumenis, veną arba tiesiai į sąnarį. Tai dažnas pasirinkimas, kai nesteroidiniai vaistai netinka.

Priepuolio metu pažeistam sąnariui padeda ramybė, pakėlimas, šaltas kompresas per audinį 10-15 minučių kelis kartus per dieną. Reikėtų gerti pakankamai skysčių, vengti alkoholio ir gausaus riebaus, purinais turtingo maisto.

Ilgalaikis Podagra gydymas skirtas šlapimo rūgščiai mažinti. Dažniausiai jo reikia, jei priepuoliai kartojasi, yra tofusų, inkstų akmenligė, lėtinė inkstų liga arba labai aukšta šlapimo rūgštis. Pagrindiniai vaistai:

• Alopurinolis. Tai dažniausiai vartojamas vaistas, mažinantis šlapimo rūgšties gamybą. Paprastai pradedama nuo mažos dozės ir ji didinama pagal tyrimų rezultatus.

• Febuksostatas. Taip pat mažina šlapimo rūgšties gamybą, gali būti skiriamas kai alopurinolis netinka arba nepakankamai veiksmingas, tačiau sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į širdies ir kraujagyslių riziką.

• Uricosuriniai vaistai. Kai kuriais atvejais vartojami vaistai, skatinantys šlapimo rūgšties šalinimą per inkstus, tačiau jie tinka ne visiems, ypač jei yra inkstų akmenligė.

Pradėjus šlapimo rūgštį mažinantį gydymą, pirmus mėnesius Podagra priepuoliai kartais gali padažnėti. Tai nereiškia, kad vaistas netinka - tirpstant kristalams imuninė sistema gali laikinai suaktyvėti. Todėl gydytojas dažnai skiria mažas profilaktines kolchicino, nesteroidinio vaisto nuo uždegimo arba kito tinkamo vaisto dozes tam tikram laikotarpiui.

Gydymo tikslas dažniausiai yra palaikyti šlapimo rūgšties kiekį žemiau 360 mikromolių litre, o esant tofusams ar sunkiai ligai - dar žemiau, dažnai mažiau nei 300 mikromolių litre. Tikslą nustato gydytojas pagal konkrečią situaciją.

Gyvensenos keitimas yra svarbi gydymo dalis, bet jis turėtų būti realistiškas. Rekomenduojama:

• Mažinti alkoholio vartojimą, ypač alaus ir stipriųjų gėrimų.

• Riboti subproduktus, didelius raudonos mėsos kiekius, kai kurias jūros gėrybes.

• Vengti saldintų gėrimų ir produktų, kuriuose daug fruktozės.

• Gerti pakankamai vandens, ypač karštu oru ar sportuojant.

• Siekti lėto, tvaraus svorio mažėjimo, jei yra antsvoris. Badavimas ir labai griežtos dietos gali išprovokuoti priepuolį.

• Reguliariai judėti, bet ūminio priepuolio metu pažeisto sąnario neapkrauti.

• Gydyti padidėjusį kraujospūdį, cukrinį diabetą, cholesterolio sutrikimus ir inkstų ligas.

Labai svarbu nenutraukti šlapimo rūgštį mažinančio vaisto vien todėl, kad jaučiatės geriau. Podagra dažnai nutyla būtent todėl, kad gydymas veikia. Jei atsiranda nepageidaujamų reakcijų, geriau pasitarti su gydytoju, o ne savarankiškai keisti dozes.

Į gydytoją verta kreiptis jau po pirmo staigaus, stipraus sąnario skausmo priepuolio, ypač jei sąnarys paraudo, patino ir tapo karštas. Net jei skausmas po kelių dienų sumažėjo, svarbu išsiaiškinti priežastį ir įvertinti šlapimo rūgštį, inkstų funkciją bei kitus rizikos veiksnius.

Skubiai kreipkitės medicinos pagalbos, jei:

• Sąnarys labai skausmingas, karštas, paraudęs, o kartu pakilo temperatūra ar krečia šaltis.

• Negalite priminti kojos, judinti sąnario arba skausmas labai greitai stiprėja.

• Tai pirmas toks priepuolis gyvenime ir diagnozė dar neaiški.

• Esate po sąnario operacijos, turite dirbtinį sąnarį arba neseniai buvo atlikta injekcija į sąnarį.

• Vartojate imunitetą slopinančius vaistus, sergate onkologine liga, nekontroliuojamu cukriniu diabetu ar sunkia inkstų liga.

• Atsirado stiprus šono ar juosmens skausmas, kraujas šlapime, pykinimas - tai gali būti inkstų akmenligės požymiai.

• Skausmingas patinimas nepraeina, nors vartojate paskirtus vaistus, arba simptomai vis grįžta.

Planinė gydytojo konsultacija reikalinga, jei Podagra priepuoliai kartojasi, šlapimo rūgštis išlieka padidėjusi, atsirado tofusų, yra inkstų akmenligė arba vartojate vaistus, galinčius didinti šlapimo rūgštį. Tinkamai parinktas ilgalaikis gydymas dažniausiai leidžia gyventi be priepuolių ir apsaugo sąnarius nuo negrįžtamų pažeidimų.

Susiję tyrimai su Podagra

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).