Šlapimo rūgštis (uratai) šlapime
Šlapimo rūgšties (uratų) tyrimas šlapime padeda įvertinti inkstų gebėjimą pašalinti šią medžiagą, kuri yra galutinis purinų apykaitos produktas. Šis rodiklis dažnai naudojamas diagnozuojant podagrą, inkstų akmenligę ir vertinant tam tikrų medžiagų apykaitos sutrikimų gydymo efektyvumą.
Funkcija
- Šlapimo rūgštis susidaro skaidant purinus - organinius junginius, esančius maiste ir organizmo ląstelėse.
- Ji yra galutinis purinų apykaitos produktas, kuris daugiausia pašalinamas per inkstus su šlapimu.
- Šlapimo rūgšties kiekis šlapime atspindi purinų apykaitos balansą ir inkstų išskyrimo funkciją.
Kilmė
- Endogeninė kilmė - susidaro organizmo ląstelių branduoliuose esantiems purinams skylant.
- Egzogeninė kilmė - gaunama su maistu, ypač mėsa, subproduktais, jūros gėrybėmis ir alumi.
- Padidėjęs šlapimo rūgšties išsiskyrimas gali rodyti padidėjusią purinų apykaitą ar sumažėjusį inkstų gebėjimą reabsorbuoti šią medžiagą.
Procedūra
- Tyrimui atlikti reikia surinkti 24 valandų šlapimą (visą per parą išskirtą šlapimą).
- Prieš tyrimą nerekomenduojama gerti alkoholio, vartoti daug purinų turinčio maisto (mėsa, subproduktai) ir intensyviai sportuoti.
- Gydytojas gali nurodyti laikinai nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą, pvz., diuretikų ar vaistų nuo podagros.
Priežastys
- Podagra - dėl padidėjusios purinų apykaitos.
- Inkstų akmenligė - šlapimo rūgšties akmenys inkstuose.
- Didelis purinų turinčios dietos vartojimas (raudona mėsa, jūros gėrybės).
- Alkoholizmas, ypač alus, kuris didina šlapimo rūgšties gamybą.
- Kai kurie navikai (pvz., leukemija) ar chemoterapija, kai masinis ląstelių irimas išskiria daug purinų.
- Fanconio sindromas ar kiti kanalėlių funkcijos sutrikimai.
Simptomai
- Dažnai besimptomis, tačiau gali pasireikšti podagros priepuoliai (skausmas, paraudimas, tinimas sąnariuose) arba šlapimo akmenligė (stuburo-krūtinės skausmai, kraujas šlapime).
Priežastys
- Inkstų nepakankamumas - sumažėjęs šlapimo rūgšties išskyrimas.
- Vaistai, mažinantys šlapimo rūgšties gamybą (alopurinolis, febuxostatas) arba didinantys išskyrimą (probenecidas).
- Mažai purinų turinti dieta.
- Padidėjusi inkstų reabsorbcija (pvz., sergant šlapimo takų infekcijomis).
- Kepenų ligos, pvz., cirozė, kai sutrinka purinų apykaita.
Dažniausios priežastys
- Įtariama podagra (kartu su šlapimo rūgšties kiekiu kraujyje).
- Pasikartojanti šlapimo akmenligė, siekiant nustatyti akmenų sudėtį.
- Stebimas gydymo efektyvumas pacientams, vartojantiems vaistus nuo podagros ar didelės šlapimo rūgšties.
- Įtariamas inkstų kanalėlių funkcijos sutrikimas (Fanconio sindromas).
Specialistai
- Nefrologas - esant inkstų funkcijos sutrikimams.
- Reumatologas - sergant podagra.
- Urologas - esant šlapimo akmenligei.
- Endokrinologas - esant medžiagų apykaitos sutrikimams.
| Bendra | 250-750 mg per para (moterims) ir 250-800 mg per para (vyrams); rezultatai priklauso nuo laboratorijos ir gali būti išreikšti mmol/parai (pvz., 1,5-4,5 mmol/parai). |
|---|---|
| Vyrams | 250-800 mg per para (1,5-4,8 mmol/parai) |
| Moterims | 250-750 mg per para (1,5-4,5 mmol/parai) |
