Pseudopodagra

Pseudopodagra atsiranda tada, kai sąnario audiniuose susidaro ir kaupiasi kalcio pirofosfato kristalai. Kodėl vieniems žmonėms jie kaupiasi, o kitiems - ne, ne visada aišku. Dažniausiai tai susiję su amžiumi, kremzlės pokyčiais ir mineralų apykaitos ypatumais.

Svarbiausias rizikos veiksnys yra amžius. Kalcio pirofosfato kristalų randama vis dažniau vyresniems nei 60 metų žmonėms, o sulaukus labai garbaus amžiaus jų paplitimas dar labiau didėja. Vis dėlto ne kiekvienas žmogus, kurio sąnariuose yra kristalų, jaučia simptomus.

Kitas svarbus veiksnys - sąnario kremzlės nusidėvėjimas. Pseudopodagra dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems osteoartritu, ypač kai pažeisti keliai, klubai, riešai ar plaštakos sąnariai. Pažeista kremzlė gali sudaryti palankesnes sąlygas kristalams formuotis.

Priepuolį kartais išprovokuoja sąnario trauma, operacija, ūmi liga, dehidratacija ar staigus bendros organizmo būklės pokytis. Pavyzdžiui, Pseudopodagra gali paūmėti po kelio sąnario operacijos, po sunkios infekcijos ar gulint ligoninėje dėl kitos priežasties.

Kai kurios medžiagų apykaitos ir hormoninės ligos didina Pseudopodagra riziką. Svarbu įvertinti hemochromatozę, kai organizme kaupiasi geležis, prieskydinių liaukų veiklos padidėjimą, magnio trūkumą, skydliaukės veiklos sutrikimus, lėtinę inkstų ligą. Jaunesniam žmogui diagnozavus Pseudopodagra, gydytojas dažniau ieško tokių gretutinių priežasčių.

Retais atvejais polinkis sirgti gali būti paveldimas. Šeiminės formos dažniausiai pasireiškia anksčiau, gali pažeisti daugiau sąnarių ir kartotis keliose šeimos kartose. Tokiais atvejais ypač svarbi reumatologo konsultacija.

Mityba Pseudopodagra atveju nėra tokia tiesiogiai svarbi kaip podagros atveju. Tai reiškia, kad vien atsisakius tam tikrų maisto produktų kristalai paprastai neišnyksta. Tačiau subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas, normalaus kūno svorio palaikymas ir gretutinių ligų kontrolė padeda mažinti sąnarių apkrovą ir bendrą uždegimo riziką.

Pseudopodagra diagnozuojama įvertinus simptomus, apžiūrėjus sąnarį ir atlikus tyrimus. Kadangi ši liga gali labai priminti kitas sąnarių ligas, vien pokalbio ir apžiūros dažnai nepakanka.

Patikimiausias tyrimas yra sąnarinio skysčio tyrimas. Gydytojas plona adata paima skysčio iš patinusio sąnario. Ši procedūra vadinama sąnario punkcija. Skystis tiriamas mikroskopu, naudojant poliarizuotą šviesą. Sergant Pseudopodagra, matomi kalcio pirofosfato kristalai - dažnai rombo ar lazdelės formos, pasižymintys silpnu teigiamu dvejopu šviesos lūžimu. Tas pats skystis gali būti tiriamas ir dėl infekcijos: atliekamas ląstelių skaičiavimas, dažymas, pasėlis.

Vaizdiniai tyrimai padeda pamatyti kristalų sankaupas ir sąnario pažeidimą. Rentgenograma gali parodyti chondrokalcinozę - kalcio sankaupas kremzlėje. Tai dažnas, bet ne absoliutus Pseudopodagra požymis: kartais žmogus turi chondrokalcinozę, bet nejaučia simptomų, o kartais simptomai ryškūs, bet rentgenogramoje pakitimai nedideli.

Ultragarsinis sąnario tyrimas gali padėti aptikti kristalų sankaupas, skysčio perteklių ir uždegimo požymius. Kai kuriais atvejais taikoma kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, ypač jei pažeisti giliau esantys sąnariai, stuburas ar diagnozė neaiški. Dvigubos energijos kompiuterinė tomografija dažniau naudojama podagrai, bet tam tikrose situacijose gali padėti diferencijuoti kristalų ligas.

Kraujo tyrimai paprastai nepatvirtina Pseudopodagra tiesiogiai, tačiau jie labai svarbūs vertinant uždegimą ir atmetant kitas priežastis. Gali būti tiriamas C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis, bendras kraujo tyrimas, inkstų funkcija, kalcio, magnio, fosforo rodikliai, skydliaukės funkcija, parathormonas, geležies apykaitos rodikliai. Šlapimo rūgšties tyrimas gali padėti įvertinti podagros tikimybę, tačiau normali ar padidėjusi šlapimo rūgštis pati savaime Pseudopodagra nei patvirtina, nei paneigia.

Gydytojui ypač svarbu atskirti Pseudopodagra nuo infekcinio artrito, nes sąnario infekcija gali greitai pažeisti sąnarį ir reikalauja skubaus gydymo antibiotikais bei kartais chirurginio išvalymo. Todėl staiga ištinus karštam sąnariui nereikėtų savarankiškai nuspręsti, kad tai tik „įprastas paūmėjimas“.

Pseudopodagra gydymo tikslas - sumažinti skausmą, nuslopinti uždegimą, atkurti judėjimą ir, jei įmanoma, koreguoti veiksnius, kurie skatina priepuolius. Kitaip nei sergant podagra, šiuo metu nėra vaisto, kuris patikimai ištirpintų kalcio pirofosfato kristalus ar visiškai sustabdytų jų susidarymą. Todėl gydymas orientuotas į priepuolių kontrolę ir sąnarių apsaugą.

Ūminio priepuolio metu svarbu pailsinti pažeistą sąnarį, tačiau visiškas nejudrumas neturėtų tęstis per ilgai. Gali padėti šalti kompresai, pakelta galūnės padėtis ir laikinas krūvio sumažinimas. Jeigu sąnaryje daug skysčio, jo pašalinimas punkcijos metu ne tik padeda diagnozuoti ligą, bet ir sumažina spaudimą bei skausmą.

Vaistai parenkami individualiai. Dažnai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, naproksenas ar kiti gydytojo parinkti preparatai. Jie gali veiksmingai mažinti skausmą ir uždegimą, tačiau netinka visiems: atsargumo reikia sergant skrandžio opalige, inkstų liga, širdies nepakankamumu, vartojant kraują skystinančius vaistus ar vyresniame amžiuje.

Kolchicinas gali būti skiriamas ūminiam priepuoliui gydyti arba pasikartojančių priepuolių profilaktikai mažomis dozėmis. Jo veiksmingumas didesnis, jei pradedamas anksti. Vis dėlto kolchicinas gali sukelti viduriavimą, pykinimą, sąveikauti su kitais vaistais, todėl dozę turi parinkti gydytojas, ypač jei sutrikusi inkstų ar kepenų funkcija.

Kortikosteroidai gali būti labai naudingi, kai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar kolchicinas netinka. Jie gali būti leidžiami tiesiai į sąnarį, jei uždegimas lokalus ir infekcija atmesta. Esant kelių sąnarių uždegimui, kartais skiriami geriamieji kortikosteroidai trumpam laikui. Ilgalaikis savarankiškas šių vaistų vartojimas nerekomenduojamas dėl galimų šalutinių poveikių.

Lėtinės Pseudopodagra atveju svarbi kineziterapija, raumenų stiprinimas, sąnarių judrumo palaikymas ir krūvio pritaikymas. Jei kartu yra osteoartritas, taikomos priemonės, mažinančios sąnarių apkrovą: svorio korekcija, tinkama avalynė, pagalbinės priemonės, individualiai parinkti pratimai. Kai sąnarys labai pažeistas ir skausmas trukdo kasdieniam gyvenimui, gali būti svarstomas chirurginis gydymas, pavyzdžiui, sąnario endoprotezavimas.

Taip pat svarbu gydyti gretutines būkles: magnio trūkumą, prieskydinių liaukų sutrikimus, hemochromatozę, skydliaukės ligas ar inkstų funkcijos sutrikimą. Tai ne visada pašalina Pseudopodagra, bet gali sumažinti paūmėjimų tikimybę ir pagerinti bendrą sveikatą.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei sąnarys staiga patino, tapo karštas, paraudo ar pradėjo stipriai skaudėti, ypač jeigu toks epizodas pasireiškė pirmą kartą. Pseudopodagra gali būti gydoma, tačiau labai svarbu nepražiopsoti kitų pavojingų būklių, pirmiausia infekcinio artrito.

Skubios pagalbos reikia, jei kartu su sąnario skausmu pakilo aukšta temperatūra, atsirado šaltkrėtis, ryškus silpnumas, sąmonės sutrikimas arba skausmas toks stiprus, kad negalite remtis koja ar pajudinti sąnario. Taip pat nedelskite, jei sąnario patinimas atsirado po traumos, operacijos, sąnario injekcijos ar jei turite nusilpusią imuninę sistemą.

Greitesnės gydytojo konsultacijos reikia ir tada, kai priepuoliai kartojasi, pažeidžiami keli sąnariai, simptomai nepraeina per kelias dienas, skausmas trukdo miegui ar kasdienei veiklai. Jeigu esate jaunesnio amžiaus ir jums įtariama Pseudopodagra, svarbu ištirti galimas medžiagų apykaitos ar paveldimas priežastis.

Jei jau turite diagnozę, verta su gydytoju aptarti aiškų veiksmų planą: kokius vaistus vartoti priepuolio pradžioje, kada atlikti sąnario punkciją, kokių vaistų vengti dėl gretutinių ligų ir kada būtina atvykti skubiai. Toks planas padeda greičiau suvaldyti skausmą ir sumažina nerimą, kai priepuolis kartojasi.