Šlapimo rūgštis
Šlapimo rūgštis yra galutinis purinų apykaitos produktas, kuris susidaro organizme skaidant ląstelių branduolius. Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje gali sukelti podagrą ir inkstų akmenligę, o per mažas kiekis dažniausiai nėra kliniškai reikšmingas.
Funkcija
- Dalyvauja organizmo antioksidacinėje sistemoje
- Pašalinama per inkstus ir žarnyną
Kilmė
- Susidaro skaidant purinus iš maisto (mėsa, jūros produktai) ir organizmo ląstelių
- Pagrindinis šaltinis - endogeniniai procesai (80%), maistas sudaro apie 20%
Procedūra
- Tyrimui atlikti imamas veninis kraujas iš alkūnės lenkimo venos
- Prieš tyrimą rekomenduojama būti nevalgius 8-12 valandų
- Tyrimo dieną negalima vartoti alkoholio ir riebaus maisto
Dažniausios priežastys
- Podagra - šlapimo rūgšties kristalų nusėdimas sąnariuose
- Inkstų funkcijos sutrikimai - sumažėjęs šlapimo rūgšties išskyrimas
- Mitybos veiksniai - didelis purinų kiekis maiste (mėsa, alus)
- Kai kurie vaistai (pvz., diuretikai) gali didinti šlapimo rūgšties kiekį
Kitos priežastys
- Hipotireozė
- Psoriazė
- Piktybiniai navikai (dėl pagreitėjusios ląstelių apykaitos)
Priežastys
- Kepenų ligos (sumažėjusi šlapimo rūgšties gamyba)
- Inkstų kanalėlių pažeidimai (padidėjęs šlapimo rūgšties išskyrimas)
- Vaistai, mažinantys šlapimo rūgšties kiekį (pvz., alopurinolis)
- Sunkios infekcijos ar sepsinis šokas
Simptomai ir ligos
- Podagros simptomai (skausmas, patinimas, paraudimas sąnariuose)
- Inkstų akmenligė
- Lėtinės inkstų ligos stebėsena
- Pacientams, vartojantiems chemoterapiją (naviko lizės sindromo prevencija)
Gydytojų specialybės
- Rekomendaciją gali išrašyti šeimos gydytojas, reumatologas ar nefrologas
- Esant podagrai - reumatologas, esant inkstų ligoms - nefrologas
| Bendra | Suaugusiems: 180-420 µmol/l |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams: 200-420 µmol/l |
| Moterims | Moterims: 140-360 µmol/l |
