Osteoartritas
Osteoartritas yra lėtinė sąnarių liga, kai pamažu kinta visa sąnario struktūra: kremzlė, po ja esantis kaulas, sąnario kapsulė, raiščiai ir aplinkiniai raumenys. Dažniausiai jis pasireiškia skausmu, sustingimu ir judesių ribotumu, tačiau tinkamai gydant galima sumažinti simptomus, išlaikyti judrumą ir ilgiau gyventi aktyviai. Tai nėra vien neišvengiama senėjimo pasekmė - ligos eigai daug įtakos turi kūno svoris, fizinis aktyvumas, traumos, paveldimumas ir kasdieniai įpročiai.
Osteoartritas - dažniausia lėtinė sąnarių liga, kuri anksčiau buvo vadinama tiesiog sąnarių „susidėvėjimu“. Šiandien žinoma, kad tai sudėtingesnis procesas: sąnaryje vyksta ne tik mechaniniai, bet ir biologiniai, uždegiminiai bei atsinaujinimo procesų sutrikimai.
Sveikame sąnaryje kaulų galus dengia lygi, elastinga kremzlė. Ji veikia tarsi amortizatorius: sumažina trintį, paskirsto krūvį ir leidžia judėti sklandžiai. Sergant Osteoartritu kremzlė praranda elastingumą, plonėja, jos paviršius tampa nelygus. Dėl to judant didėja trintis, o apkrova labiau tenka po kremzle esančiam kaului.
Laikui bėgant kaulas gali tankėti, formuojasi kaulinės išaugos - osteofitai. Sąnario kapsulė ir sinovinis dangalas kartais sudirgsta, atsiranda nestiprus, bet nuolatinis uždegimas. Aplink sąnarį esantys raumenys gali silpnėti, nes žmogus dėl skausmo mažiau juda. Taip susidaro uždaras ratas: skausmas mažina aktyvumą, mažesnis aktyvumas silpnina raumenis, o silpnesni raumenys dar labiau didina sąnario apkrovą.
Osteoartritas dažniausiai pažeidžia kelius, klubus, plaštakų pirštų sąnarius, nykščio pagrindo sąnarį, stuburo kaklinę ar juosmeninę dalį, rečiau - čiurnas ar alkūnes. Liga gali būti viename sąnaryje arba keliuose sąnariuose iš karto. Simptomų stiprumas ne visada tiksliai atitinka rentgeno nuotraukose matomus pokyčius: kai kuriems žmonėms sąnaryje matomi ryškūs pakitimai, bet skausmas nedidelis, o kiti jaučia stiprų skausmą net esant palyginti ankstyvai ligai.
Svarbu suprasti, kad Osteoartritas nėra liga, kurią reikia tiesiog „iškentėti“. Nors visiškai atkurti pažeistos kremzlės dažniausiai nepavyksta, daug priemonių padeda sulėtinti ligos progresavimą, sumažinti skausmą ir pagerinti kasdienę funkciją.
- Sąnario skausmas, kuris dažniausiai sustiprėja judant, lipant laiptais, ilgiau vaikštant, stovint ar keliant daiktus.
- Trumpas sustingimas po ramybės, ypač ryte ar ilgiau pasėdėjus. Dažniausiai jis trunka iki 30 minučių ir palengvėja pradėjus judėti.
- Judesių ribotumas - tampa sunkiau pritūpti, atsistoti nuo kėdės, užsirišti batus, pasukti kaklą ar suimti smulkius daiktus.
- Traškėjimas, girgždėjimas ar šiurkštus pojūtis sąnaryje judant. Tai vadinama krepitacija ir ne visada reiškia pavojingą būklę, bet kartu su skausmu gali rodyti sąnario pakitimus.
- Sąnario jautrumas spaudžiant arba judinant, kartais - lengvas patinimas po didesnio krūvio.
- Sumažėjusi ištvermė: anksčiau įprastas atstumas ar darbas pradeda varginti greičiau.
- Skausmas gali atsirasti ne tik judant, bet ir ramybėje, vakare ar naktį.
- Sąnarys gali pakeisti formą: pirštų sąnariuose atsiranda mazgelių, keliai gali krypti į vidų ar išorę.
- Atsiranda nestabilumo pojūtis, tarsi kelis ar klubas „nepaklustų“ arba galėtų netikėtai „suklupti“.
- Ryškėja šlubavimas, sunkiau įlipti į automobilį, vonią, užlipti laiptais ar nueiti ilgesnį atstumą.
- Sąnarys gali periodiškai patinti, ypač po apkrovos, ilgesnės kelionės ar intensyvesnės fizinės veiklos.
- Dėl skausmo ir judėjimo baimės gali prastėti miegas, nuotaika, didėti nuovargis.
- Kelio Osteoartritas dažnai sukelia skausmą lipant laiptais, stojantis nuo kėdės, ilgiau einant ar tupiant. Kartais kelis patinsta po didesnio krūvio.
- Klubo Osteoartritas dažnai juntamas kirkšnyje, sėdmenyje ar šlaunyje. Skausmas gali plisti iki kelio, todėl kartais žmogui atrodo, kad problema yra kelyje.
- Plaštakų Osteoartritas sukelia pirštų sąnarių sustorėjimą, skausmą, sumažėjusią suėmimo jėgą, sunkumą atsukti dangtelius ar rašyti.
- Stuburo Osteoartritas gali pasireikšti kaklo ar juosmens skausmu, sustingimu. Jei susiaurėja nervų kanalai, gali atsirasti tirpimas, dilgčiojimas ar skausmo plitimas į galūnes.
Osteoartritas dažniausiai atsiranda dėl kelių veiksnių derinio. Vieno aiškaus kaltininko dažnai nebūna: sąnarį veikia amžius, apkrovos, genetinis polinkis, buvusios traumos, raumenų būklė ir medžiagų apykaitos ypatumai.
Amžius yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Bėgant metams sąnarių audiniai lėčiau atsistato, kremzlė tampa mažiau atspari krūviui. Vis dėlto Osteoartritas gali prasidėti ir jaunesniame amžiuje, ypač po traumų ar esant didelėms pasikartojančioms apkrovoms.
Kūno svoris turi didelę reikšmę, ypač kelio ir klubo sąnariams. Kiekvienas papildomas kilogramas didina mechaninę apkrovą, o riebalinis audinys taip pat išskiria uždegimą skatinančias medžiagas. Todėl net nedidelis svorio sumažėjimas gali pastebimai palengvinti simptomus.
Traumos ir operacijos didina riziką. Menisko plyšimas, kryžminių raiščių trauma, sąnario lūžis, pasikartojantys patempimai ar sportinės traumos gali pakeisti sąnario biomechaniką. Net jei trauma sugijo, sąnarys ateityje gali būti jautresnis Osteoartritui.
Svarbūs ir profesiniai bei sportiniai krūviai. Darbas, kuriame daug klūpoma, tupima, keliami sunkūs daiktai ar atliekami pasikartojantys judesiai, gali spartinti sąnarių pokyčius. Tai nereiškia, kad judėjimas kenkia - priešingai, tinkamas fizinis aktyvumas yra vienas geriausių gydymo būdų. Žalingas dažniausiai yra netolygus, per didelis arba neparuoštiems raumenims tenkantis krūvis.
Genetika taip pat svarbi. Jei šeimoje keli artimi giminaičiai sirgo plaštakų, kelių ar klubų Osteoartritu, rizika gali būti didesnė. Moterims, ypač po menopauzės, Osteoartritas pasitaiko dažniau; manoma, kad tam įtakos turi hormoniniai pokyčiai, kūno sudėties kaita ir jungiamojo audinio savybės.
Riziką didina įgimtos ar įgytos sąnarių ašies problemos, pavyzdžiui, klubo displazija, kelio deformacijos, skirtingas kojų ilgis, plokščiapėdystė ar netinkama eisena. Taip pat svarbios gretutinės ligos: cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, podagra, kai kurios uždegiminės sąnarių ligos. Šios būklės gali keisti kremzlės mitybą, uždegimo lygį ir sąnario atsparumą.
Osteoartritas dažniausiai nustatomas remiantis pokalbiu su gydytoju, apžiūra ir prireikus vaizdiniais tyrimais. Diagnozei svarbu ne tik tai, ką parodo nuotrauka, bet ir kaip žmogus jaučiasi, kokie judesiai sukelia skausmą, kiek simptomai riboja kasdienį gyvenimą.
Gydytojas paprastai klausia, kada prasidėjo skausmas, ar jis susijęs su krūviu, kiek trunka rytinis sustingimas, ar sąnarys tinsta, ar buvo traumų. Taip pat įvertinami vartojami vaistai, darbo pobūdis, fizinis aktyvumas, šeiminė ligų istorija ir gretutinės ligos.
Apžiūros metu vertinama sąnario forma, patinimas, skausmingi taškai, judesių amplitudė, raumenų jėga, eisena ir laikysena. Kelio ar klubo atveju gydytojas gali prašyti paeiti, pritūpti, atsistoti nuo kėdės, atlikti specialius judesius. Plaštakų atveju apžiūrimi pirštų sąnariai, suėmimo jėga, nykščio pagrindo funkcija.
Dažniausias vaizdinis tyrimas - rentgenograma. Joje gali būti matomas susiaurėjęs sąnarinis tarpas, osteofitai, po kremzle esančio kaulo sustandėjimas ar cistos. Svarbu žinoti, kad ankstyvose stadijose rentgenograma gali būti beveik normali, o vėlyvesni pokyčiai ne visada reiškia stiprų skausmą.
Magnetinio rezonanso tomografija, arba MRT, nėra būtina kiekvienam pacientui. Ji gali būti naudinga, jei simptomai neaiškūs, įtariamas menisko, raiščių, sausgyslių pažeidimas, ankstyvi kremzlės pokyčiai, kaulo edema ar kita diagnozė. Kompiuterinė tomografija, arba KT, dažniau pasitelkiama sudėtingesnėms kaulinėms struktūroms įvertinti, pavyzdžiui, po traumų ar planuojant operaciją.
Ultragarsinis tyrimas gali padėti įvertinti sąnario skystį, sinovinio dangalo sustorėjimą, sausgysles, kai kurias aplink sąnarį esančias struktūras. Jis ypač naudingas, kai svarstoma, ar sąnaryje yra skysčio, ir kai reikia tiksliai suleisti vaistą į sąnarį.
Kraujo tyrimai tiesiogiai Osteoartrito nepatvirtina, tačiau padeda atmesti kitas ligas. Jei sąnarys labai patinęs, paraudęs, karštas, skausmas stiprus arba sustingimas trunka ilgai, gydytojas gali skirti uždegimo rodiklius, šlapimo rūgštį, reumatoidinio artrito ar kitų autoimuninių ligų tyrimus. Kartais tiriamas sąnario skystis, ypač jei reikia atmesti infekciją, podagrą ar kitą kristalinę artropatiją.
Osteoartritas gydomas etapais, derinant judėjimą, svorio kontrolę, skausmo mažinimą, fizinę terapiją ir, jei reikia, invazines procedūras ar operaciją. Geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami ne vienu vaistu, o nuosekliu planu, pritaikytu konkrečiam žmogui.
Pagrindas yra tinkamas fizinis aktyvumas. Sąnariui reikia judėjimo, nes judesys gerina kremzlės mitybą, stiprina raumenis ir mažina sustingimą. Dažniausiai rekomenduojami mažesnės apkrovos pratimai: ėjimas lygia danga, važiavimas dviračiu, plaukimas, mankšta vandenyje, jėgos pratimai su prižiūrima technika. Svarbu pradėti palaipsniui. Jei po mankštos skausmas labai padidėja ir laikosi ilgiau nei parą, krūvis tikriausiai buvo per didelis.
Kineziterapija padeda sustiprinti raumenis aplink pažeistą sąnarį, pagerinti pusiausvyrą, eiseną ir judesių kontrolę. Kelio Osteoartrito atveju ypač svarbūs šlaunies, sėdmenų ir blauzdos raumenys. Klubo Osteoartrito atveju daug dėmesio skiriama dubens stabilumui, klubą judinantiems raumenims ir eisenai. Plaštakų Osteoartritui gali padėti specialūs pratimai, įtvarai, ergonominės priemonės.
Svorio mažinimas, jei yra antsvoris, yra vienas veiksmingiausių nemedikamentinių gydymo būdų. Net 5-10 procentų kūno svorio sumažėjimas gali sumažinti kelio ar klubo skausmą, pagerinti judėjimą ir sumažinti vaistų poreikį. Svarbu rinktis realistišką, ilgalaikį planą, o ne trumpalaikes griežtas dietas.
Skausmui mažinti gali būti skiriami vietiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, geliai ar kremai. Jie ypač tinka kelio ar plaštakų sąnariams ir dažnai turi mažiau sisteminių nepageidaujamų poveikių nei geriami vaistai. Jei skausmas stipresnis, gydytojas gali rekomenduoti geriamus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tačiau juos reikia vartoti atsargiai, ypač sergant skrandžio, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis ar vartojant kraują skystinančius vaistus.
Paracetamolis kai kuriems žmonėms gali padėti trumpam, bet jo poveikis Osteoartrito skausmui dažnai ribotas. Duloksetinas gali būti svarstomas tam tikrais atvejais, kai yra lėtinis skausmas, padidėjęs skausmo jautrumas ar kartu pasireiškia nuotaikos sutrikimai. Opioidiniai vaistai paprastai nėra pirmo pasirinkimo dėl priklausomybės, mieguistumo, griuvimų ir kitų rizikų; jie svarstomi tik išskirtinėmis aplinkybėmis.
Kai sąnarys paūmėjimo metu patinsta ir skausmas labai trukdo, gali būti atliekama kortikosteroido injekcija į sąnarį. Ji gali greitai sumažinti uždegimą ir skausmą, tačiau poveikis dažniausiai laikinas, o injekcijų negalima kartoti per dažnai. Hialurono rūgšties injekcijos kai kuriems pacientams gali padėti, tačiau jų veiksmingumas skiriasi, todėl sprendimas turi būti individualus. Maisto papildai, tokie kaip gliukozaminas ar chondroitinas, kai kuriems žmonėms subjektyviai palengvina simptomus, bet jų poveikis nėra vienodas; svarbu jų nelaikyti pagrindiniu gydymu.
Pagalbinės priemonės gali labai pagerinti kasdienybę. Lazdelė, naudojama priešingoje nei skaudamas klubas ar kelis rankoje, sumažina sąnario apkrovą. Tinkama avalynė, vidpadžiai, kelio įtvarai, nykščio įtvaras, paaukštinta kėdė ar tualeto sėdynė, rankenos vonioje gali sumažinti skausmą ir padidinti saugumą.
Jei skausmas išlieka stiprus, judėjimas labai ribotas, o konservatyvus gydymas nebepadeda, svarstomas chirurginis gydymas. Dažniausiai tai sąnario endoprotezavimas - pažeisto klubo ar kelio sąnario pakeitimas dirbtiniu. Ši operacija daugeliui pacientų reikšmingai sumažina skausmą ir pagerina funkciją, tačiau sprendimas priimamas įvertinus bendrą sveikatą, lūkesčius, riziką ir reabilitacijos galimybes.
Į gydytoją verta kreiptis, jei sąnario skausmas kartojasi, trunka ilgiau nei kelias savaites, riboja darbą, miegą, vaikščiojimą ar įprastą fizinę veiklą. Kuo anksčiau pradedamas tinkamas planas, tuo lengviau išlaikyti raumenų jėgą, judrumą ir gyvenimo kokybę.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei sąnarys staiga labai patino, paraudo, tapo karštas, skausmas atsirado ūmiai ir yra stiprus. Tai gali būti ne tik Osteoartrito paūmėjimas, bet ir infekcija, podagra, kraujavimas į sąnarį ar kita būklė, kuriai reikia greito įvertinimo.
Nedelskite, jei kartu pakilo temperatūra, atsirado šaltkrėtis, bendra savijauta labai bloga. Taip pat būtina kreiptis po traumos, kritimo ar smūgio, ypač jei negalite priminti kojos, sąnarys deformuotas arba skausmas sparčiai didėja.
Gydytojo apžiūros reikia, jei skausmas pažadina naktį, nepaaiškinamai krenta svoris, atsiranda naujas silpnumas, tirpimas, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai, skausmas plinta į koją ar ranką kartu su neurologiniais simptomais. Tokie požymiai nebūdingi paprastam Osteoartritui ir gali rodyti kitas rimtesnes problemas.
Jei jau sergate Osteoartritu, pasitarkite su gydytoju, kai įprasti vaistai nebeveikia, jų reikia vis dažniau, atsiranda šalutinių poveikių arba kasdienė veikla tampa vis labiau ribota. Gydymo planą galima koreguoti: keisti mankštą, parinkti saugesnius vaistus, pasiūlyti kineziterapiją, injekcijas ar aptarti chirurginio gydymo galimybes.
