Šlapalas šlapime

Šlapalas šlapime (ureja) yra galutinis baltymų apykaitos produktas, kurį inkstai pašalina iš organizmo. Šis tyrimas padeda įvertinti inkstų funkciją, baltymų suvartojimą ir organizmo hidratacijos būklę.

Funkcija
  • Šlapalas yra pagrindinis azoto šalinimo produktas, susidarantis kepenyse metabolizuojant baltymus.
  • Jo koncentracija šlapime atspindi baltymų apykaitos intensyvumą ir inkstų gebėjimą filtruoti bei išskirti atliekas.
Kilmė
  • Šlapalas gaminamas kepenyse iš amoniako, kuris atsiranda skaidant aminorūgštis.
  • Per inkstus šlapalas patenka į šlapimą ir pašalinamas su šlapimu.
Procedūra
  • Tyrimui atlikti reikia surinkti visą paros šlapimą (dažniausiai 24 val.) į specialų indą.
  • Per parą surinktas šlapimas sumaišomas ir iš jo paimamas mėginys laboratoriniam tyrimui.
  • Prieš tyrimą patartina laikytis įprastos mitybos ir gerti pakankamai skysčių.
Priežastys
  • Didelis baltymų kiekis maiste (mėsos, pieno produktų gausa)
  • Dehidratacija (nepakankamas skysčių vartojimas)
  • Hiperkatabolinės būklės (karščiavimas, infekcijos, trauma)
  • Kortikosteroidų vartojimas
  • Pacientams po didelių operacijų ar sunkių nudegimų
Priežastys
  • Mažas baltymų kiekis maiste (vegetariška ar veganiška mityba)
  • Kepenų nepakankamumas (sumažėjusi ureogenezė)
  • Nėštumas (padidėjęs skysčių kiekis ir sumažėjusi koncentracija)
  • Inkstų ligos su sumažėjusia šlapimo koncentracija (pvz., diabetinė nefropatija)
  • Per didelis skysčių vartojimas (poliurija)
Pagrindinės indikacijos
  • Įtariant inkstų funkcijos sutrikimus (kartu su kreatininu ir glomerulų filtracijos greičiu)
  • Baltymų apykaitos stebėjimui pacientams, sergantiems kepenų ligomis
  • Dietos kontrolė (baltymų kiekio maiste vertinimas) sportininkams ar pacientams su mitybos sutrikimais
Konsultuojantys gydytojai
  • Nefrologas
  • Endokrinologas
  • Gastroenterologas
  • Šeimos gydytojas
Bendra Suaugusiems: 300-600 mmol/parą (priklausomai nuo baltymų kiekio maiste ir skysčių suvartojimo)
Vyrams Vyrams: 300-600 mmol/parą
Moterims Moterims: 250-500 mmol/parą

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja