Makulos edema
Makulos edema - tai tinklainės centrinės dalies, vadinamos makula arba geltonąja dėme, paburkimas dėl susikaupusio skysčio. Būtent makula leidžia aiškiai matyti detales, skaityti, atpažinti veidus ir vairuoti, todėl jos pažeidimas gali greitai paveikti kasdienį gyvenimą. Laiku nustačius priežastį ir pradėjus gydymą, regėjimą dažnai galima pagerinti arba bent sustabdyti jo blogėjimą.
Makulos edema atsiranda tada, kai skystis pradeda kauptis tinklainės centrinėje dalyje - makuloje. Tinklainė yra plonas šviesai jautrus audinys akies dugne, o makula atsakinga už patį tiksliausią, ryškiausią centrinį matymą. Kai ji paburksta, šviesa nebėra tiksliai apdorojama, todėl vaizdas tampa neryškus, iškraipytas arba tarsi matomas per miglą.
Pagrindinis mechanizmas dažniausiai susijęs su kraujo ir tinklainės barjero pažeidimu. Sveikoje akyje smulkios tinklainės kraujagyslės yra sandarios ir neleidžia skysčiui lengvai patekti į tinklainės audinį. Sergant diabetu, po venų užsikimšimo, esant uždegimui ar po kai kurių akių operacijų, kraujagyslės gali tapti pralaidžios. Tuomet skystis ir baltymai prasiskverbia į makulą, ji sustorėja ir praranda įprastą struktūrą.
Makulos edema nėra viena atskira liga - tai būklė, kurią gali sukelti įvairios akių ir bendros organizmo ligos. Dažniausiai ji siejama su diabetine retinopatija, tinklainės venų okliuzija, uždegiminėmis akių ligomis, amžine geltonosios dėmės degeneracija, akių traumomis ar pooperaciniais pokyčiais. Kartais paburkimas būna lengvas ir pacientas kurį laiką nejaučia ryškių simptomų, tačiau pažengusi Makulos edema gali reikšmingai sumažinti centrinį regėjimą.
- Neryškus centrinis matymas, ypač skaitant, dirbant kompiuteriu ar žiūrint į smulkias detales.
- Vaizdo iškraipymas - tiesios linijos gali atrodyti banguotos, išlinkusios ar nutrūkusios.
- Sumažėjęs kontrasto jutimas: sunkiau atskirti pilkus atspalvius, prastesnis matymas prieblandoje.
- Spalvos gali atrodyti blankesnės arba mažiau ryškios nei įprastai.
- Centrinėje regėjimo lauko dalyje gali atsirasti tamsesnė, pilka ar miglota dėmė.
- Sunkiau skaityti net su įprastais akiniais.
- Veidai gali atrodyti mažiau aiškūs, sunkiau atpažinti žmones iš toliau.
- Vairuojant sunkiau įžiūrėti kelio ženklus ar numerius.
- Vienos akies matymas gali būti blogesnis nei kitos, tačiau žmogus tai pastebi tik uždengęs sveikesnę akį.
- Regėjimas gali svyruoti - vieną dieną atrodyti geresnis, kitą prastesnis, ypač kai priežastis susijusi su gliukozės kiekio kraujyje svyravimais.
- Makulos edema paprastai nesukelia akies skausmo.
- Akis dažnai neparausta, todėl iš išorės gali atrodyti visiškai sveika.
- Ankstyvose stadijose regėjimas gali būti beveik normalus, todėl svarbios profilaktinės akių patikros, ypač sergant diabetu.
Makulos edema dažniausiai išsivysto tada, kai pažeidžiamos tinklainės kraujagyslės arba sutrinka skysčių pusiausvyra akies audiniuose. Priežastis svarbu nustatyti tiksliai, nes nuo jos priklauso gydymo taktika.
Viena dažniausių priežasčių yra cukrinis diabetas. Ilgainiui padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia smulkias tinklainės kraujagysles, jos pradeda praleisti skystį, formuojasi diabetinė Makulos edema. Rizika didėja, jei diabetas trunka daug metų, gliukozės kontrolė nepakankama, kartu yra padidėjęs kraujospūdis, inkstų liga ar padidėjęs cholesterolio kiekis.
Kita svarbi priežastis - tinklainės venų okliuzija, kai užsikemša centrinė tinklainės vena arba jos šaka. Dėl sutrikusio kraujo nutekėjimo kraujagyslėse didėja spaudimas, atsiranda kraujosruvų ir skysčio kaupimasis makuloje. Tai dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje, sergant arterine hipertenzija, ateroskleroze, glaukoma ar turint kraujo krešumo sutrikimų.
Makulos edema gali atsirasti ir po akių operacijų, ypač po kataraktos operacijos. Tokia būklė kartais vadinama pooperacine arba Irvine-Gass sindromo tipo edema. Dažniausiai ji išsivysto per kelias savaites ar mėnesius po operacijos ir daugeliu atvejų sėkmingai gydoma.
Kitos galimos priežastys: akies vidinių dangalų uždegimas, vadinamas uveitu, amžinė geltonosios dėmės degeneracija, tinklainės kraujagyslių uždegimai, akių traumos, epiretininė membrana ar stiklakūnio trauka, kai mechaninis tempimas veikia makulą. Retais atvejais Makulos edema gali būti susijusi su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, tam tikrais prostaglandinų analogais glaukomai gydyti, niacinu, kai kuriais onkologiniais ar imuninę sistemą veikiančiais vaistais.
Riziką didina vyresnis amžius, rūkymas, nekontroliuojamas kraujospūdis, nutukimas, nepakankamai gydomos sisteminės ligos ir nereguliarios akių patikros.
Makulos edema nustatoma akių gydytojo apžiūros metu. Pirmiausia įvertinamas regėjimo aštrumas, paklausiama apie simptomų pradžią, trukmę, gretutines ligas, vartojamus vaistus ir ankstesnes akių operacijas. Svarbu pasakyti, jei sergate diabetu, arterine hipertenzija, inkstų liga, glaukoma ar turėjote tinklainės kraujagyslių sutrikimų.
Pagrindinis tyrimas šiandien yra optinė koherentinė tomografija, dažnai vadinama OKT. Tai greitas, neskausmingas ir nekontaktinis tyrimas, kuriuo gaunamas labai tikslus tinklainės sluoksnių vaizdas. OKT leidžia pamatyti, ar makula sustorėjusi, ar joje yra skysčio cistų, po tinklaine susikaupusio skysčio, traukos požymių. Šis tyrimas taip pat naudojamas gydymo veiksmingumui stebėti.
Akių dugno apžiūra atliekama išplėtus vyzdžius. Gydytojas gali matyti kraujosruvas, kietuosius eksudatus, kraujagyslių pokyčius, uždegimo požymius ar kitus tinklainės pakitimus. Dažnai daroma akių dugno nuotrauka, kad būtų galima palyginti pokyčius laikui bėgant.
Kai reikia tiksliau įvertinti kraujagyslių pralaidumą ar kraujotaką, atliekama fluoresceino angiografija. Į veną suleidžiama specialios kontrastinės medžiagos, o fotografuojant akies dugną matoma, kur kraujagyslės praleidžia skystį arba kur kraujotaka sutrikusi. Kai kuriais atvejais naudojama OKT angiografija - nekontaktinis tyrimas, padedantis įvertinti smulkią tinklainės kraujotaką be dažo suleidimo.
Papildomai gali būti tiriamas akispūdis, atliekamas Amslerio tinklelio testas vaizdo iškraipymams nustatyti, kraujo tyrimai gliukozei, glikuotam hemoglobinui, lipidams, inkstų funkcijai įvertinti. Jei įtariama uždegiminė ar sisteminė liga, gali prireikti reumatologo, endokrinologo ar šeimos gydytojo konsultacijos.
Makulos edema gydoma atsižvelgiant į priežastį, edemos sunkumą, regėjimo būklę ir bendrą paciento sveikatą. Tikslas - sumažinti skysčio kaupimąsi, apsaugoti fotoreceptorius, pagerinti arba stabilizuoti regėjimą ir kontroliuoti ligą, kuri sukėlė paburkimą.
Dažniausiai taikomas gydymas - vaistų injekcijos į akies vidų, vadinamos intravitrealinėmis injekcijomis. Anti-VEGF vaistai mažina kraujagyslių pralaidumą ir naujų, trapių kraujagyslių augimą. Jie plačiai naudojami diabetinei Makulos edemai, edemai po tinklainės venų okliuzijos ir kai kurioms geltonosios dėmės degeneracijos formoms gydyti. Gydymas paprastai kartojamas pagal individualų planą: pradžioje injekcijų gali reikėti dažniau, vėliau intervalai ilginami pagal OKT ir regėjimo rezultatus.
Kai edema susijusi su uždegimu arba nepakankamai reaguoja į kitą gydymą, gali būti skiriami kortikosteroidai - lašai, injekcijos šalia akies, injekcijos į akies vidų arba ilgiau veikiantys implantai. Steroidai veiksmingai mažina uždegimą ir kraujagyslių pralaidumą, tačiau gali didinti akispūdį ir skatinti kataraktos progresavimą, todėl būtina stebėsena.
Lazerinis gydymas kai kuriais atvejais padeda užsandarinti pralaidžias kraujagyslių vietas arba sumažinti tolesnį skysčio sunkimąsi. Šiuolaikinėje praktikoje lazeris dažnai derinamas su injekcijomis arba taikomas atrinktiems pacientams, kai edemos pobūdis tam tinkamas.
Pooperacinei Makulos edemai gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo akių lašais, kartais kartu su steroidiniais lašais. Jei yra epiretininė membrana ar stiklakūnio trauka, gali prireikti chirurginio gydymo - vitrektomijos, kurios metu pašalinamas stiklakūnis ir trauką sukeliantys audiniai.
Ne mažiau svarbi sisteminių ligų kontrolė. Sergant diabetu būtina siekti stabilaus gliukozės kiekio kraujyje, kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį, gydyti inkstų ligas, mesti rūkyti. Staigiai ir nepasitarus su gydytoju keisti diabeto gydymo nereikėtų, tačiau ilgalaikė gera kontrolė yra viena svarbiausių regėjimo išsaugojimo sąlygų.
Gydymo rezultatai priklauso nuo edemos trukmės ir makulos pažeidimo laipsnio. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad regėjimas pagerės. Kartais visiškai atkurti regėjimo nepavyksta, bet galima sustabdyti blogėjimą ir išsaugoti funkciją.
Į akių gydytoją reikėtų kreiptis, jei pastebite naują ar progresuojantį centrinio matymo neryškumą, vaizdo iškraipymą, sunkumą skaityti, tamsesnę dėmę regėjimo centre arba jei viena akis pradėjo matyti blogiau nei kita. Net jei simptomai atrodo nestiprūs, makulos pokyčiai gali progresuoti tyliai.
Skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą, jei regėjimas pablogėjo staiga, atsirado tarsi užuolaida ar šešėlis regėjimo lauke, matote daug naujų juodų taškelių ar žybsnių, skauda akį, ji paraudo, pykina ar atsirado stiprus galvos skausmas. Tokie požymiai gali rodyti ne tik Makulos edemą, bet ir kitas skubias akių ligas, pavyzdžiui, tinklainės atšoką, ūminį glaukomos priepuolį ar kraujavimą akyje.
Sergant cukriniu diabetu, akių dugną rekomenduojama tikrinti reguliariai, net jei matote gerai. Patikros dažnumą nustato gydytojas, tačiau daugeliui pacientų ji reikalinga bent kartą per metus, o radus pakitimų - dažniau. Po kataraktos operacijos, tinklainės venų okliuzijos ar uveito taip pat svarbu laikytis paskirtų kontrolinių vizitų, nes Makulos edema gali atsinaujinti.
Jei jau gydotės injekcijomis ar lašais, neatidėkite suplanuotų vizitų be pasitarimo su gydytoju. Gydymo pertraukos kartais leidžia skysčiui vėl kauptis, o regėjimas gali pablogėti greičiau, nei tikimasi.
