Kandidiazė

Kandidiazė išsivysto ne todėl, kad Candida grybelis visada yra svetimas ar labai pavojingas. Dažniausiai problema prasideda tada, kai pasikeičia mikroorganizmų pusiausvyra arba susilpnėja vietinė ir bendroji organizmo apsauga.

Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai:

• Antibiotikų vartojimas. Antibiotikai naikina ne tik ligas sukeliančias bakterijas, bet ir dalį naudingųjų bakterijų, kurios įprastai padeda kontroliuoti Candida dauginimąsi.
• Cukrinis diabetas. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir gleivinėse sudaro palankesnes sąlygas grybeliams daugintis. Ypač rizika didėja, jei diabetas blogai kontroliuojamas.
• Nėštumas. Hormonų pokyčiai keičia makšties terpę, todėl vulvovaginalinė kandidiazė nėštumo metu pasitaiko dažniau.
• Hormoninė kontracepcija ar pakaitinė hormonų terapija. Kai kurioms moterims estrogenų pokyčiai gali didinti polinkį į pasikartojančią kandidiazę.
• Nusilpęs imunitetas. Riziką didina ŽIV infekcija, onkologinės ligos, chemoterapija, organų transplantacija, ilgalaikis gliukokortikoidų ar kitų imunitetą slopinančių vaistų vartojimas.
• Drėgmė ir trintis. Odos raukšlėse, po aptemptais drabužiais, prakaituojant ar esant nutukimui susidaro šilta ir drėgna aplinka, palanki Candida augimui.
• Dantų protezai ir burnos sausumas. Netinkamai prižiūrimi protezai, sumažėjęs seilių kiekis ar inhaliuojamieji steroidai nuo astmos gali skatinti burnos kandidiazę.
• Ilgalaikiai kateteriai, centrinės venos kateteriai, parenterinė mityba, didelės operacijos. Šie veiksniai svarbūs invazinei kandidiazei, ypač ligoninėse.

Pasikartojanti kandidiazė ne visada reiškia prastą higieną. Per dažnas prausimasis agresyviomis priemonėmis, makšties plovimai, kvapikliai ar antiseptikai kaip tik gali sudirginti gleivinę ir sutrikdyti natūralią apsaugą. Todėl svarbu ieškoti tikrosios priežasties, o ne kaltinti save.

Kandidiazė dažnai įtariama pagal būdingus simptomus ir apžiūros radinius, tačiau ne visais atvejais vien simptomų pakanka. Panašiai gali atrodyti bakterinė vaginozė, lytiškai plintančios infekcijos, alerginis dermatitas, egzema, žvynelinė, herpes infekcija ar kitos ligos. Todėl, ypač jei simptomai kartojasi, yra neįprasti arba gydymas nepadeda, verta kreiptis į gydytoją.

Gydytojas gali atlikti šiuos tyrimus:

• Apžiūrą. Įvertinama burnos, odos, lytinių organų ar kitų pažeistų vietų būklė, paraudimas, apnašos, išskyros, įtrūkimai.
• Mikroskopinį tyrimą. Iš pažeistos vietos paimamas tepinėlis ir tiriamas mikroskopu. Gali būti matomos mielinės ląstelės ar pseudohifai.
• Pasėlį. Mėginys auginamas laboratorijoje, kad būtų patvirtinta Candida rūšis. Tai ypač svarbu pasikartojančiais, sunkiais ar gydymui atspariais atvejais.
• Jautrumo priešgrybeliniams vaistams tyrimą. Jis padeda parinkti gydymą, jei įprasti vaistai neveikia arba įtariama atspari Candida rūšis, pavyzdžiui, Candida glabrata ar Candida auris.
• Makšties pH įvertinimą. Esant įprastai vulvovaginalinei kandidiazei pH dažnai išlieka normalus, o pakitęs pH gali rodyti kitas infekcijas.
• Kraujo tyrimus. Jei kandidiazė kartojasi, gali būti tiriamas gliukozės kiekis kraujyje, glikozilintas hemoglobinas, bendras kraujo tyrimas, imuninės būklės rodikliai.
• Kraujo pasėlius. Jie būtini, jei įtariama invazinė kandidiazė arba kandidemija, tai yra Candida patekimas į kraują.
• Vaizdinius tyrimus. Kompiuterinė tomografija, echoskopija ar magnetinio rezonanso tomografija gali būti atliekama, jei įtariamas vidaus organų pažeidimas, pavyzdžiui, kepenų, blužnies, inkstų ar širdies infekcija.

Savarankiškai nustatyti kandidiazę gali būti sunku, nes niežėjimas ar išskyros nėra būdingi tik šiai infekcijai. Jei simptomai atsirado pirmą kartą, yra nėštumas, skausmas, kraujavimas, nemalonus kvapas ar karščiavimas, geriau nesigydyti vien savo nuožiūra.

Kandidiazė gydoma atsižvelgiant į pažeistą vietą, simptomų sunkumą, paciento amžių, nėštumą, imuninę būklę ir tai, ar infekcija kartojasi. Dauguma paviršinių kandidiazės formų gydomos vietiniais arba geriamaisiais priešgrybeliniais vaistais.

Dažniausi gydymo būdai:

• Vietiniai priešgrybeliniai vaistai. Kremai, tepalai, makšties žvakutės, tabletės ar geliai su klotrimazolu, mikonazolu, ekonazolu, nistatinu ar kitomis veikliosiomis medžiagomis dažnai naudojami odos, burnos ar makšties kandidiazei.
• Geriamieji priešgrybeliniai vaistai. Flukonazolas ar kiti sisteminiai vaistai gali būti skiriami, kai infekcija ryškesnė, pasikartoja arba vietinis gydymas nepakankamas. Nėštumo metu geriamieji vaistai vartojami tik gydytojui įvertinus naudą ir riziką.
• Burnos kandidiazės gydymas. Gali būti skiriamos nistatino suspensijos, mikonazolo gelis ar kiti preparatai. Svarbu valyti dantų protezus, juos nakčiai išimti, gydyti burnos sausumą ir po inhaliuojamųjų steroidų išskalauti burną.
• Odos raukšlių priežiūra. Pažeistas vietas reikia švelniai nusausinti, vengti trinties, rinktis laisvesnius, orui laidžius drabužius. Kartais kartu gydomas bakterinis uždegimas ar dirginimas.
• Pasikartojančios vulvovaginalinės kandidiazės gydymas. Jei epizodai kartojasi keturis ar daugiau kartų per metus, gali reikėti ilgesnio gydymo kurso ir palaikomojo gydymo. Tokiu atveju svarbu patvirtinti diagnozę laboratoriniais tyrimais.
• Invazinės kandidiazės gydymas. Tai skubi būklė, gydoma ligoninėje intraveniniais priešgrybeliniais vaistais, dažnai echinokandinais arba kitais preparatais. Gali reikėti pašalinti infekcijos šaltinį, pavyzdžiui, centrinės venos kateterį.

Gyvensenos ir savipriežiūros priemonės taip pat svarbios:

• kontroliuoti cukrinį diabetą ir gliukozės kiekį kraujyje;
• vengti nereikalingo antibiotikų vartojimo;
• nedaryti makšties plovimų, nenaudoti kvapiklių ar agresyvių intymios higienos priemonių;
• rinktis medvilninius apatinius, vengti ilgai būti su šlapiais maudymosi drabužiais ar prakaituotais sportiniais drabužiais;
• palaikyti odos raukšles sausas, ypač karštu oru;
• laikytis burnos higienos ir tinkamai prižiūrėti dantų protezus.

Svarbu neužbaigti gydymo per anksti, net jei simptomai pagerėja. Taip pat nereikėtų dažnai kartoti vaistų savo nuožiūra, nes simptomų priežastis gali būti kita, o kai kurios Candida rūšys gali būti atsparesnės įprastam gydymui.

Į gydytoją verta kreiptis, jei kandidiazės simptomai atsirado pirmą kartą, nes svarbu patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas ligas. Taip pat medicininė konsultacija reikalinga, jei simptomai kartojasi, stiprėja arba nepraeina po įprasto gydymo.

Kreipkitės į gydytoją artimiausiu metu, jei:

• niežėjimas, deginimas, apnašos ar išskyros nepraeina per kelias dienas nuo gydymo pradžios;
• kandidiazė kartojasi kelis kartus per metus;
• esate nėščia;
• sergate cukriniu diabetu arba įtariate, kad gliukozės kiekis gali būti padidėjęs;
• vartojate imunitetą slopinančius vaistus, chemoterapiją ar ilgalaikius steroidus;
• turite ŽIV infekciją, onkologinę ligą ar kitą imunitetą silpninančią būklę;
• atsirado nemalonus žuvies kvapas, gelsvos, žalsvos ar kraujingos išskyros;
• yra dubens, pilvo, varpos ar stiprus burnos skausmas;
• atsirado opelių, pūslelių ar kraujavimas.

Skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, didelis silpnumas, sumišimas, dusulys, krūtinės skausmas, kraujospūdžio kritimo požymiai ar simptomai atsiranda po operacijos, intensyvaus gydymo ligoninėje, turint centrinės venos kateterį. Tokiais atvejais gali būti įtariama invazinė kandidiazė, kuri reikalauja neatidėliotino gydymo.

Jei abejojate, ar tai tikrai kandidiazė, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju, ginekologu, dermatovenerologu, odontologu arba kitu specialistu pagal pažeistą sritį. Tinkamai parinktas gydymas dažniausiai greitai palengvina simptomus ir padeda išvengti pasikartojimų.